Asta VOLKOVAITĖ

Už trijų berniukų tvirkinimą kalinčiam 37-erių metų Leonui Žukui valstybė turės sumokėti kompensaciją už jo dvasinius išgyvenimus. Šią savaitę tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas. 

Už pedofiliją kalintis L. Žukas jautėsi įžeistas dėl praeityje jam mestų kaltinimų bene analogišku nusikaltimu. 68 tūkstančiai litų – pinigų suma, kuria L. Žukas buvo įvertinęs savo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl kaltinimų prievartavus du nepilnamečius berniukus. Vyras tikėjosi, kad jam bus atlyginta ir turtinė žala - daugiau kaip 26 tūkstančiai litų. Šią pinigų sumą L. Žukas siekė gauti už jam neišmokėtą atlyginimą tuo metu, kai jis sėdėjo už grotų ir laukė nuosprendžio už jam pareikštus kaltinimus. Vyras į šią sumą priskaičiavo ir kitas savo išlaidas: advokatui sumokėtą atlyginimą bei išlaidas, turėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. 

Lietuvos valstybei atstovavo Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas. Civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjęs ir L. Žuko argumentus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų įvertinęs Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas šią savaitę pripažino, kad L. Žukas buvo apkaltintas nepagrįstai ir civilinį ieškinį patenkino iš dalies.

Teismas nusprendė, kad dėl baudžiamojo persekiojimo, trukusio nuo 2005-ųjų spalio iki 2007-ųjų spalio, L. Žukas galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas L. Žukui priteisė 1000 litų neturtinės žalos bei 6190 litų turtinės žalos atlyginimus.

L. Žukui praeityje buvo pateikti kaltinimai dėl nepilnamečių berniukų prievartavimo, tačiau vis pritrūkdavo įrodymų, kad vyras būtų izoliuotas. Berniukų prievartavimu L. Žuką kaltinę Vilniaus apygardos prokurorai vyrą siūlė nuteisti septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bet bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pažeidė ne vieną Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, o drabužiai, kuriuos pareigūnai paėmė iš nukentėjusiųjų, laikyti toje pačioje dėžėje. Toks pareigūnų elgesys įvertintas kaip įtakos ekspertų vertinimui turėjęs veiksnys.

Tuomet baudžiamojoje byloje nepakako įrodymų, galinčių pagrįsti L. Žuko kaltę, tad jis išteisintas. Po to, kai Vilniaus apygardos teismas išteisino L. Žuką dėl 2005-aisiais padarytų nusikaltimų, prokurorai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Praėjusių metų spalį Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, jog neginčijamų šio vyriškio kaltės įrodymų nėra, todėl jį išteisino. 

L. Žukas seniau pats vilkėjo pareigūno mundurą. Nuo 1991-ųjų iki 1993-iųjų jis dirbo policininku Šiaulių miesto Gubernijos policijos nuovadoje. Kurį laiką vyras darbavosi ir vaikų globos namuose, nes ten mokydamasis atliko praktiką. Jau tuomet L. Žukas buvo itin dėmesingas vaikams. Jo bendradarbiams iš pastarosios įstaigos buvo keista, kad jaunas vyras, turintis jauną žmoną, nuolat sėdi darbe ir bendrauja su penkiais 10-12 metų berniukais. Vaikus L. Žukas veždavosi į savo namus, net tapo jų krikštatėviu. L. Žukas dažniausiai bendraudavo su labiausiai išdykusiais vaikais iš asocialių šeimų.

Buvo pradėtas tyrimas, kurį atlikę pareigūnai tikrino, ar L. Žukas netvirkina globos namų auklėtinių. Pareigūnai tyrė, ar parsivežęs vaikus į namus L. Žukas jiems nerodė pornografinio pobūdžio vaizdo filmų bei nuotraukų žurnaluose. 

Prokuratūros darbuotojai tada apklausė visus globotinius, su kuriais draugavo L. Žukas, tačiau nė vienas iš berniukų nepaliudijo, kad būtų buvęs tvirkinamas. Vaikai teigė, kad parsivežęs į savo namus L. Žukas juos vaišindavęs karštais sumuštiniais, su jais kalbėdavęs, kuo nors sudomindavęs. Kaip tuomet teigė pareigūnai, iš asocialių šeimų kilusiems vaikams trūko dėmesio, todėl jie greitai prisirišo prie L. Žuko. 

Kadangi pareigūnams nepavyko surinkti jokių įrodymų, kad globos namų auklėtiniai buvo seksualiai išnaudojami, priimtas sprendimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą.

Nepaisant to, L. Žukas vis tiek liko policijos pareigūnų akiratyje. Vos tik Žemaitijos policininkai pranešė apie pas juos siautėjantį maniaką pedofilą, Šiaulių policininkai prisiminė L. Žuką ir išsiuntė kolegoms jo nuotraukas, tačiau ir tąkart nusikaltėlis liko nenustatytas.  

Vadinamojo Žemaitijos pedofilo nusikaltimai buvo kiek kitokio braižo. Žemaitijos kaimuose vyras sustabdydavo 10-15 metų berniukus ir paprašydavo jų padėti priskinti vytelių. Kadangi vaikams pažadėdavo sumokėti, šie sutikdavo su nepažįstamuoju kartu eiti į mišką. Miške pedofilas vaikus surišdavo, akis užklijuodavo lipnia juosta ir išprievartaudavo. Vadinamasis Žemaitijos maniakas liko nesurastas iki šiol.

Šiuo metu L. Žukas sėdi belangėje už kitų berniukų prievartavimą. Už šį nusikaltimą  2008-ųjų gruodžio pabaigoje Šiaulių apygardos teismas vyrą nuteisė 20 metų laisvės atėmimo bausme (bausmė subendrinta buvo subendrinta su kitu teismo nuosprendžiu, kuriuo L. Žukas nuteistas už dvylikamečio išžaginimą, – aut. past.).

Tuomet, 2008-ųjų balandžio pabaigoje, į teisiamųjų suolą kartu su L. Žuku sėdo ir septyniolikmetis, talkinęs pedofilui ir tenkinęs savo iškrypusias aistras. Šį nusikaltimą L. Žukas padarė 2007-ųjų birželį. Į policijos pareigūnus tada kreipėsi vienos Šiaulių specialiosios mokyklos darbuotojai, pasigedę iš mokyklos dingusių keturių auklėtinių. Kartu su neformalios grupės lyderiais tada dingo ir dvylikos metų berniukas. Kai vaikai į mokyklą grįžo tik po kelių dienų, pedagogai apie tai pranešė policijos pareigūnams. 

Kriminalistams pavyko išsiaiškinti, kur buvo dingę nepilnamečiai. Paaiškėjo, jog prie Lyros prekybos centro pedofilas susitiko su keliais vienos Šiaulių specialiosios mokyklos mokiniais. L. Žukas nupirko nepilnamečiams alaus, užkandžių ir pasikvietė juos į butą, esantį Šiauliuose. Alkoholiniais gėrimais suvilioti specialiosios mokyklos mokiniai kvietimą priėmė. 

Bute prasidėjo linksmybės. Iš pradžių alų gėrė tik vyresnieji, tačiau L. Žukas privertė gerti ir dvylikametį. Nugirdęs berniuką pedofilas pradėjo prie jau glaustytis, užkišo ranką už mažamečio kelnaičių. Išsigandusio vaiko negelbėjo net jo bendramoksliai. Septyniolikmetis jo bičiulis čiupo už rankų ir laikė berniuką, kad šis nesipriešintų prievartaujamas. Tuo metu L. Žukas tenkino savo iškrypėlišką aistrą. Seksualiai berniuką išprievartavo ir pedofilo talkininkas. Išprievartavęs mažametį buto šeimininkas pagrasino, kad šis apie incidentą niekam neprasitartų. Jau kitą dieną pareigūnai sulaikė įtariamąjį L. Žuką. 

Teismo metu L. Žukas savo kaltės nepripažino. Jis aiškino tik prisiglaudęs prie dvylikamečio, tačiau jo neprievartavęs. Teismas šį kartą pedofilo nepasigailėjo ir pripažino kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, nepilnamečio girdymo ir įtraukimo į nusikaltimą. Seksualiai mažametį išprievartavę iškrypėliai įpareigoti atlyginti neturtinę žalą - 25 tūkstančius litų.