„Turime, galima sakyti, bankrutuojančią įmonę, kurią reikia gelbėti greituoju būdu“, – tokias išvadas, žvelgdamas į Šiaulių oro uosto pateiktus skaičius daro miesto meras. Gelbėti, tai gelbėti bet kaip? Miesto valdžia neslepia, jog miestui savo lėšomis šios įmonės išlaikyti nepavyks. Tuo metu šalies vadovybė į Šiaulių problemas atgręžusi nugarą. Šiaulių oro uosto vadovai tikina, kad tokiame „vakuume“ jie jau sėdi daugį metų. Netekę kantrybės kai kurie įmonės darbuotojai deda ant stalo prašymus ir eina iš darbo.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Vietos valdžia neįgali išgelbėti savo įmonės
Vakar į spaudos konferenciją žurnalistus pakvietęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pasakojo, kad balandžio 9-ąją, kai tapo miesto šeimininku, paveldėjo senos valdžios džiaugsmus ir bėdas. Vienas tokių miesto „skaudulių“ – Šiaulių oro uostas, kuris naujajai valdžiai perduotas „ant žlugimo ribos“. „Šiuo metu dar turime veikiantį oro uostą. Ar jis veiks po dviejų mėnesių – nežinia. Susidariusi kritinė finansinė padėtis“, – tikina miesto meras.
Šiaulių oro uosto atstovai kreipėsi į miesto valdžią, prašydami, kad šie nepaliktų savo įmonės ant ledo ir suteiktų finansinę paramą. Šiuo metu įmonei išsilaikyti, kol bus atrastos naujos eksporto-importo rinkos, esą trūksta daugiau nei 400 tūkst. eurų. Dėl šios paramos turės apsispręsti Miesto taryba, tačiau suprantama, kad jei bus ištiesta pagalbos ranka, tai bus tik laikina injekcija. O kas po to?
„Viena Šiaulių miesto savivaldybė niekaip nesugebės išlaikyti tokios finansinės naštos“, – neslepia A. Visockas ir tikina, kad ėmėsi veiksmų, jog šią kritinę situaciją bent kiek pagerintų. Jis birželio 5 dieną į diskusiją kviečia visus Miesto tarybos narius, ragina, kad kuo greičiau Šiaulių oro uosto problemas aptartų Šiaulių regiono plėtros tarybos nariai. Tikimasi, kad visos regiono savivaldybės sutiks atriekti dalį savo biudžeto, kol Šiaulių oro uostas atsistos ant kojų, nes oro uostas svarbus ne tik miestui, bet ir visam regionui.
Pagalbos prašoma ir iš „aukštesnių“ jėgų. „Norisi aiškios vizijos iš ministrų kabineto. Konkrečiai iš susisiekimo ir ūkio ministrų, nes be jų pagalbos, be bendro valstybinio supratimo, paliekant šio oro uosto likimą tik ant Savivaldybės pečių, nieko nebus“, – teigia meras ir priduria, kad išsiuntė laišką, jog Vyriausybė apsvarstytų galimybę kasmet Šiaulių įmonei skirti bent 1 milijoną eurų. Tiesa, norima garantijos, jog ši suma bus skiriama bent 5 ar 10 metų.
Jei palaikymo iš sostinės nebus sulaukta, jei šalies valdžia nematys Šiaulių oro uosto perspektyvos, Miesto tarybos sprendimas dėl 400 tūkst. eurų taptų bereikšmis. O įmonės žlugimas – skaudus smūgis miestui. „Jeigu pasiųsime ženklą, kad Šiaulių oro uostas yra uždaromas, kokia tai bus žinia verslui, kuris turėtų įsikurti visiškai šalia oro uosto esančioje teritorijoje?“ – retoriškai klausė meras.

Griebtųsi šiaudo, bet ir to nėra
Aptardamas susiklosčiusią situaciją Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys tikina, kad reikia pažvelgti praeitin, jog žinotum, kokia laukia ateitis. Čia jis grįžta į 2004 metus, kai Vyriausybė priėmė nutarimą, jog Šiaulių oro uostui suteikiama teisė kariniame aerodrome vykdyti civilinių orlaivių skrydžius.
Nieko nelaukusi įmonė suskumba ieškoti finansavimo, kad galėtų gerinti infrastruktūrą. Deja, 2006 metais gautas atsakymas nenudžiugina – esą Šiaulių oro uostas nevaldo karinio aerodromo infrastruktūros nei nuosavybės, nei patikėjimo teise, todėl negali teikti paraiškos dėl paramos. Tuomet prasidėjo raštų siuntinėjimo maratonas, kad vis dėlto teritorija būtų gauta. „Esmė ta, kad mes visą tą laiką buvome „vakuume“. Mes neturėjome jokių galimybių vystytis ir plėstis. Tik dabar, 2015 metais, šitie popieriai įgavo pagreitį. Dabar jau mums atiduodamos teritorijos, atiduodamas turtas, kad įmonė turėtų galimybę prieiti prie europinių lėšų, prie Vyriausybės lėšų“, – sako R. Mikšys.
Tačiau šių gražių idėjų nepakanka, jog būtų nuslopintas Šiaulių oro uosto darbuotojų pyktis. Kai kurie jų neapsikentę, jog kelis mėnesius negauna atlyginimo už darbą, nusprendė išeiti iš darbovietės.
„Mūsų darbuotojai pradeda išsivaikščioti... Vien iš mano skyriaus išėjo trys darbuotojai. Pagrindinė priežastis – nemokamas atlyginimas“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovas Algirdas Ulčinas ir pridūrė, kad šiuo metu įmonėje liko dirbti 26 darbuotojai.
A. Ulčiną stebina, kad tiek Savivaldybė, tiek Vyriausybė nuolat nusiplauna rankas ir nesikiša į Šiaulių oro uosto problemas. Kai tuo metu kitai Savivaldybės įmonei – „Busturui“ – esą buvo sudarytos šiltnamio sąlygos: „Buvusi valdžia „Busturą“ palaikė. Konkurentus net mieste nuėmė. O mes, konkuruodami dėl krovinių ne tik su Baltijos, bet ir Skandinavijos šalimis, negauname jokio palaikymo.“