Padėkos raštai už ilgametį darbą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įteikti devyniems internams, į Šiaulius atvykusiems atlikti praktiką prieš 40 metų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo pasveikinti gydytojai-internai, kurie prieš 40 metų į ligoninę atvyko atlikti praktikos ir tebedirba iki šiol. Gydytojai ne tik maloniai dalijosi prisiminimais iš savo studijų metų, bet ir nepamiršo šiuo metu ligoninėje praktiką atliekančių jaunųjų internų ir rezidentų. Renginį iškilmingai pradėjo Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos auklėtiniai, miesto garbės pilietės Marytės Margevičienės akordeono klasės moksleiviai.

Šiauliai buvo patraukliausias miestas studentams
1972-1973 metais į ligoninę atvykusiųjų internų vardu kalbėjo I kardiologijos skyriaus vedėjas Romaldas Stankevičius. Gydytojas sako, kad ir dabar labai ryškiai atsimena tą dieną, kuomet pirmą kartą atvyko į Šiaulius. Pasak jo, tada Šiauliai medicinos studentus viliojo kaip didelis miestas, o kita priežastis, dėl kurios norėjosi dirbti būtent Šiaulių ligoninėje – geri ir profesionalūs specialistai. „Į Šiaulius, manau, atvyko patys geriausi gydytojai. Reikėjo gero egzaminų vidurkio. Turint tuometinį ketvertą studentui reikėjo labai pasistengti, kad galėtų pakliūti į Šiaulius“, - pasakoja R. Stankevičius.
Pirmoji pažintis su Šiauliais ir Šiaulių ligonine, kaip pasakoja R. Stankevičius, buvo labai maloni. Ką tik pradėjusiam dirbti gydytojui drausmė Šiaulių ligoninėje atrodė karinė, nors prie drausmės jaunas gydytojas buvo pripratęs besimokydamas Kauno medicinos institute.
„Kolegos, vyresni medikai, buvo labai demokratiški, tačiau mediko profesija nebuvo lengva studentams, nes ne retai ir diagnozę būdavo sunku nustatyti – trūko reikiamų priemonių. Dabar žymiai lengviau. Radiologijos vystymasis daug naudos davė šiuolaikinei medicinai. Prisimenu, kai pirmą kartą padariau gastroskopiją ir apėmė stebuklo jausmas. Tiek daug metų medikai stengėsi į skrandį pažvelgti iš vidaus, o tokia galimybė Lietuvoje atsirado tik aštuntame dešimtmetyje. Dabar nebegalime net įsivaizduoti, kaip buvo galima nustatyti skrandžio opą ar kitą skrandžio patologiją be gastroskopijos. Gal todėl anksčiau sakydavo, kad medicina tik padeda žmogui gydytis, o dabar medicina žmogaus gyvenimą pailgina apie 10 metų“, - teigia R. Stankevičius.
Šiauliuose praktiką atliekantiems internams ir rezidentams R. Stankevičius linkėjo, kad dirbant mediko darbą nedingtų romantika ir visi jauni gydytojai dirbtų ne dėl didesnio atlyginimo, o todėl, kad tikrai trokšta padėti pacientams.
Savo ir bendrakursių nueitą 40 metų mediko kelią Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius pristatė kūrybiškai. Visą istoriją, kaip sekėsi mokytis, dirbti, kaupti medicinines žinias kartu su kolegomis pasakojo skaitydamas savo kūrybos eiles. P. Simavičius pridūrė, kad Šiauliuose tikrai yra į ką lygiuotis jaunimui, todėl ir dabar jaunimas maloniai renkasi praktiką Šiauliuose. „Ligoninėje dirba labai daug medikų, kurie ne vieną dešimtį savo gyvenimo metų atidavė mediko darbui ligoninėje“, - pabrėžia P. Simavičius.

Ir paguodžiantys žodžiai gydo
Viena tarp 1973-1974 metais į Šiaulių ligoninę atvykusių internų - Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja Liuda Gražina Bekerienė. Gydytojos nuomone, prieš 40-metį pradėjusiems dirbti Šiauliuose labai pasisekė, nes jie buvo pirmieji internai, kuriems buvo suteikta galimybė dar pasimokyti, o ne iš karto pulti prie darbų. „Mes galėjome pasislėpti už savo mokytojų pečių, tad buvo žymiai lengviau prisitaikyti prie kolektyvo, savarankiško darbo. Tais metais Šiauliuose likome penki gydytojai – 3 chirurgai ir 2 vaikų gydytojos. Turėjome ne tik daug darbo, bet ir įvairiausių pomėgių. Po tiek daug metų išlikome draugais, tad vieni kitus palaikome ir sunkiomis akimirkomis“, - pasakoja L. G. Bekerienė.
Kai kurios medikų specialybės neapsieina be technikos, tačiau jauniesiems praktikantams L. G. Bekerienė sakė, jog, norint būti geru gydytoju, kiekvienam reikia įsigilinti į save. „Medikas turi mokėti paguosti nuo skausmo kenčiantį, kartais yra priverstas matyti mirštantį žmogų – prie viso to turi prisitaikyti. Jei tokie vaizdai nepakeliami, tada būsimas medikas negali dirbti su žmonėmis. Tada jam belieka rinktis mediko specializaciją, kuri neatsiejama nuo technikos. Gerai yra pasakęs Hipokratas: „Paguosti galime kas minutę, padėti – galime dažnai, tačiau išgydyti – ne visada. Tai verčia susimąstyti, ar gydytojas gali būti prie paciento, ne tik su savo medicininėmis žiniomis, bet ir su meile ir paguoda“, - internus ir rezidentus moko L. G. Bekerienė.

Ne tik sveikinimo žodžiai, bet ir padėkos raštai
Šiaulių mero padėkos buvo įteiktos Rentgeno–endoskopijų skyriaus gydytojai radiologei Jadvygai Indriuškienei ir Neurochirurgijos skyriaus gydytojui neurochirurgui Virginijui Martusevičiui.
Visiems prieš 40 metų į Šiaulius atvykusiems dirbti gydytojams įteiktos generalinio direktoriaus P. Simavičiaus padėkos: II kardiologijos skyriaus gydytojui kardiologui Alfonsui Andruliui, Neurochirurgijos skyriaus gydytojui neurochirurgui V. Martusevičiui, I kardiologijos skyriaus vedėjui R. Stankevičiui, Suaugusiųjų infekcinių ligų gydytojui Algimantui Baubliui, Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėjai L. G. Bekerienei, Urologijos skyriaus vedėjui Tonarui Bekeriui, II chirurgijos skyriaus vedėjui Vincui Abalikštai, Neurochirurgijos skyriaus gydytojui neurochirurgui Albertui Norvaišai, Vaikų poliklinikos gydytojai neurologei Irena Pliūrienei.