Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje šiandien vyks LR Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės posėdis, kuriame bus kalbama apie galimybę tiesti geležinkelio „Rail Baltic“ vėžę per Šiaulius. Paskutiniais planais vėžę baigia į savo pusę pakreipti Panevėžys. Posėdyje turėtų dalyvauti ir ministerijų atstovai. Tik ar nebus toks posėdis pavėluotas – miesto valdžia jau seniausiai kalbėjo apie tokios diskusijos būtinybę, tačiau iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų. Valdžios neveiklumas ne tik miestui, bet ir regionui gali būti milžiniškas praradimas.

Mindaugas LAURINAITIS

Pakeitė maršrutą
Projekto rengėjų užsakymu neseniai atlikta strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita liudija Šiaulių miesto valdžios abejingumo įrodymą.
Ataskaitoje nedviprasmiškai teigiama, kad „Rail Baltica“ geležinkelio magistralę nuo Kauno iki Latvijos sienos geriau tiesti per Panevėžį, aplenkiant Šiaulius ir Radviliškį, nors pirminiuose planuose vėžė buvo tiesiama būtent per Šiaulius.
Ataskaitą parengusių UAB „Sweco“ atstovų teigimu, nors per Panevėžį tiesiama vėžė būtų brangesnė, bet investicijos neva atsipirktų. Taip pat rengėjų argumentas – per Šiaulius tiesiama vėžė paliestų žymiai daugiau gyventojų ir kultūrinio paveldo. Panevėžys peržiūrėti planavimo galimybes jų naudai siekė nuo 2009 metų, kai su oficialia delegacija miesto valdžia lankėsi Aplinkos ministerijoje.
Įdomus faktas, kad būtent tuo laiku ministerijai vadovavo iš Panevėžio kilęs Gediminas Kazlauskas, turintis statybų inžinerijos išsilavinimą.

Neišnaudojo galimybių
Šio ministro pagalba nenuėjo veltui. Panevėžiui pavyko projekto rengėjus palenkti savo pusėn, ką įrodo UAB „Sweco“ atlikta SPAV ataskaita. Po G. Kazlausko prie Aplinkos ministerijos vairo stojo šiaulietis Valentinas Mazuronis, tačiau nepanašu, kad tuo Šiaulių valdžia būtų pasinaudojusi. Naujasis ministras ėmėsi aktyvios viešųjų ryšių kampanijos, bet realių darbų gimtojo miesto labui nebuvo matyti.
Šiauliečių negelbėjo ir partinė linija – miesto Taryboje daugumą sudaro socialdemokratai, meras taip pat socdemas, tačiau į Vyriausybės vadovo kabinetą įžengus socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui, o į susisiekimo ministro kėdę sėdus bendrapartiečiui Rimantui Sinkevičiui, meras Justinas Sartauskas nedėjo pastangų, kad miestui ir regionui svarbus projektas neaplenktų Šiaulių.

Valdininkai – pasimetę
Tačiau prie tokios situacijos pabloginimo galėjo prisidėti ir konservatoriai, iš kurių vienas vadovavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Redakcijos žiniomis, tuometinis administracijos vadovas Vladas Damulevičius prieš kurį laiką gavo raštą iš Susisiekimo ministerijos, kuriame buvo kalbama apie „Rail Baltica“ magistralės vedimą ne per Šiaulius, bet per Panevėžį.
Redakcijos šaltinių teigimu, V. Damulevičius galimai tik pasirašė, kad susipažino su raštu, ir jį „pasidėjo į stalčių“. „Aš taip pat girdėjau tokių kalbų. Jeigu turite kokių faktų, pasidalykite su manimi. Taip negalėjo būti, raštas patenka į sistemą ir visi mato, kad toks raštas gautas bei kas su juo daroma“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė V. Damulevičius.
Tačiau įdomu tai, kad V. Damulevičiui vadovaujant administracijos darbuotojai „Rail Baltica“ problematikos klausimais atrodė visiškai pasimetę. Paskelbus SPAV išvadas Savivaldybė turėjo teikti kokias nors pastabas, tačiau ataskaitą, panašu, peržiūrėjo tik Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai, o investicijų ir ekonomikos specialistės atrodė lyg iš medžio iškritusios. „Kada ši ataskaita buvo gauta? Mums ši problematika yra nauja“, - pasimetusi vieno svarstymo metu pasisakė Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja Auksė Tutkutė.

Atakavo pranešimais
Panevėžio miesto valdžia pralenkė savo kolegas iš Šiaulių beveik visose pozicijose. Panevėžio meras subūrė darbo grupę „Rail Baltica“ problemoms spręsti. Rugsėjo pabaigoje vyko pirmasis šios grupės posėdis. Panašu, kad pavyko palenkti ir kaimyninių šalių aukštus pareigūnus. Jeigu latviams šis projektas nekelia tokių aistrų (Latvija dar nėra parengusi savo SPAV ataskaitos bei nesirūpina, kurioje vietoje vėžė kirs sieną), tai estams šis projektas yra svarbesnis. Spalio pradžioje Panevėžio meras susitiko su Estijos ambasadoriumi Lietuvoje J. E. Toomu Kukku. Po susitikimo ambasadorius išreiškė paramą Panevėžiui.
Daug pastangų panevėžiečiai deda ir viešųjų ryšių sektoriuje – vos ne kiekvieną savaitę Panevėžio miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius skleidė pranešimus ir informuodavo miesto gyventojus apie šį projektą ir su juo susijusias problemas. Šiaulių miesto savivaldybė iki šiol laikėsi atsitvėrusi tylos siena ir tik šią savaitę į viešumą išleido mažytį pranešimą. Švelniai tariant, traukinys vėluojančių nelaukia. Lieka tikėtis, kad šalies valdžioje šį kartą geresnes pozicijas turintys Šiauliai gal dar nepavėlavo. Vyriausybė galutinį sprendimą turi priimti lapkričio mėnesį.