Lietuvos susisiekimo ministras, Latvijos transporto ministras ir Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Rygoje pasirašė deklaraciją dėl tolesnio bendradarbiavimo įgyvendinant investicinį projektą „Rail Baltica 2“. Projekto antrajai fazei įgyvendinti – naujai europinei vėžei nuo Kauno iki Talino nutiesti – planuojama įkurti bendrą įmonę, rašoma išplatintame pranešime.

Mindaugas LAURINAITIS
Pasak Lietuvos susisiekimo ministro, bendra įmonė, kuri galėtų įgyvendinti projektą, būtų unikalus modelis Europoje. Susitikime taip pat pasikeista informacija apie aktualiausius aviacijos ir trijų Baltijos šalių kelių būklės klausimus. Lietuvai kelia nerimą tai, kad kelių būklė mūsų šalyse prastėja, o iš Europos Sąjungos fondų gaunama vis mažiau lėšų.
„Rail Baltica 2“ projektas numato, kad bus tiesiama nauja europinio standarto vėžė iš Kauno pro Panevėžį, vietoje iki tol planuoto „Rail Baltica 1“ projekto, kuris numatė tik rekonstruoti vėžę, einančią pro Šiaulius. Kaip dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė, projektas šią savaitę buvo pristatytas Šiaulių regiono plėtros tarybai ir sukėlė karštas diskusijas.
Šiaulių valdžia nuogąstauja, kad sprendimas įgyvendinti projekto antrąją fazę yra ekonomiškai nenaudingas – reikės išpirkti privačias žemes, įrenginėti naujas stotis. Manoma, kad nutiesus geležinkelio vėžę pro Panevėžį, Šiauliai liks be krovinių pervežimo.
Grėsmė gali iškilti ir Šiaulių viešojo logistikos centro projektui, kurį miesto valdžia siekia įgyvendinti savo jėgomis, kai tuo tarpu kitus tris logistikos centrus didžiuosiuose miestuose įgyvendina valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija.