Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog sušilus orams bunda ne tik graži gamta, bet ir įvairūs kenkėjai. Vienas iš galimų pavojų – nedidukas voragyvis, kuris siurbdamas kraują perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkius žmonių susirgimus – erkė.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė sako, kad nors erkių pernešamo infekcinio dažnio padidėjimas stebimas vasarą: birželį, liepą, rugpjūtį, erkės neretai nubunda dar kovo mėnesį.
Aktyviausios – gegužę
Pasak A. Ivoškienės, aktyviausios erkės dažniausiai būna gegužės pabaigoje, birželio pradžioje bei rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo viduryje. „Kadangi Lietuva yra endeminė labai sunkių ir pavojingų erkių platinamų ligų erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis, būtina jau dabar prisiminti šį pavojų sveikatai“, – primena visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ručinskaitė.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, erkių platinamų ligų plitimo keliai yra du: per kraują (įkandimo metu) ir geriant infekuoto gyvulio nevirintą pieną. Pavojingi virusai dauginasi ir išlieka erkių seilėse. Vidutiniškai kas 10-tas erkės įkandimas yra infekuotas. Šių voragyvių mėgstamiausios buveinės: krūmai, tanki žolė, žemutinė medžio dalis, esanti iki 1,5 metrų virš žemės.
Svarbu būti atidiems
A. Ivoškienė mėgstantiems gamtą pataria dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. „Iškylaudami gamtoje renkitės šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje“, – sako A. Ivoškienė.
Po iškylos gamtoje, sveikatos specialistė pataria rūpestingai apžiūrėti kūną, gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti. Kadangi erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant infekuoto gyvulio pieną, specialistė pataria, jog geriau vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
Prevencijai – skiepai
Išvengti ligų gali padėti skiepai. Ypač rekomenduojama pasiskiepyti miško darbininkams, žmonėms, mėgstantiems poilsiauti miške, keliautojams, grybautojams, uogautojams, miškingose vietovėse gyvenantiems žmonėms. Skiepai nuo erkinio encefalito yra neatlyginami iš valstybės biudžeto, imunoprofilaktikos kainą ir apmokėjimo tvarką nustato skiepijimus atliekanti įstaiga. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Kitos palaikomosios dozės: kas 3–5 metus (vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonėms kas 3 metus). Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami išskirtinais atvejais.
