Socialines pašalpas gaunantiems asmenims tenka dirbti įvairius darbus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Jau penktas mėnuo, kai asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, privalo atlikti naudingą miestui veiklą. Į „Šiaulių naujienų“ redakciją paskambinusio šiauliečio nuomone, kol kas jokių akivaizdžių rezultatų, deja, nesimato – miesto vaizdas liūdnas.
Nesimato dirbančių žmonių
„Mano žiniomis, Šiauliuose 7000 asmenų gauna 350 litų socialinę pašalpą. Miesto taryba pritarė, kad nuo šių metų pradžios jie privalės atlikti miestui naudingus darbus. Esu padaręs tris šimtus nuotraukų, kuriose užfiksuotos apleistos neprižiūrimos miesto vietovės. Tačiau iki šiol jos vis dar nesutvarkytos. Kodėl miesto centre nesimato dirbančių žmonių? Kodėl niekas nevalo purvinų miesto gatvių? Jei visi socialinę pašalpą gaunantys asmenys iš tiesų dirbtų, miestas blizgėtų. Valdžia sutaupytų pinigų, nes nereikėtų tiek daug mokėti už gatvių valymą bendrovėms. Būtume pavyzdys kitiems miestams“, – kalbėjo į redakciją paskambinęs aktyvus šiaulietis Ignas Radžvilas.
Dirbti privalo ne visi
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė patvirtino, kad pernai Šiauliuose buvo apie 7000 socialinės pašalpos gavėjų. Tačiau dalis jų – atleisti nuo visuomenei naudingos veiklos. Nuostatuose yra numatyta, kad dirbti neprivalo nepilnamečiai, nėščios moterys, pensininkai, motinos ar tėvai auklėjantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, neįgalūs asmenys, ir tie, kurie slaugo ligonį. Likusiems asmenims 40 valandų per mėnesį – iki 4 valandų per dieną – tenka atlikti visuomenei naudingą veiklą: tvarkyti aplinką, prižiūrėti miesto želdinius, dirbti socialinėse, švietimo, kultūros, nevyriausybinėse organizacijose, teikti socialines paslaugas ir panašiai.
Socialinių išmokų poskyrio vedėjos V. Rimkienės teigimu, nedalyvaujantiems visuomenei naudingoje veikloje be pateisinamų priežasčių, pagal įstatymą šešis mėnesius nebeskiriamos socialinės pašalpos (skiriamos tik vaikams) ir kompensacijos. Suprantama, kad viso to nenorintiems netekti žmonėms verta imti Socialinės paramos skyriaus siuntimus ir skubėti pas visuomeninės naudingos veiklos organizatorių.
Niekas nenori kuruoti darbininkų
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro visuomeninės naudingos veiklos organizatorė Skimutė Murauskienė teigia, kad per šiuos metus Švietimo centre užregistruoti 1900 asmenų, iš jų – 1637 išrašytas siuntimas dirbti visuomenei naudingą darbą.
S. Murauskienė informavo, kad socialines pašalpas gaunantiems asmenims tenka dirbti įvairiausius darbus: „Reikia valyti, grėbti, plauti, šluoti. Mokykloms, bibliotekoms, dailės galerijai kartais prireikia pagalbinių darbuotojų. Muziejuje salės prižiūrėtojas neseniai buvo reikalingas...“
Paklausta, kodėl mieste nesimato asmenų, atliekančių visuomenei naudingą veiklą, specialistė tikino, kad nėra organizacijų, kurios sutiktų juos kuruoti. „Skveruose, parkuose, centrinėje miesto dalyje tų žmonių nesimato dėl to, kad šiuo metu nėra organizacijos, kuri suteiktų reikiamus įrankius, kuri kontroliuotų jų darbą. Dėl to šie asmenys ir miesto gatvių valyti kol kas negali“, – sakė S. Murauskienė. Specialistės teigimu, artimiausiu metu už pašalpą „atidirbinėjantys“ žmonės vis dėlto apkuops miesto centrą: „Šiuo metu renkamas darbininkų būrys, kuris tvarkys Centrinį miesto parką“.
Sprendimų neieško?
Nors Šiaulių valdžia mato opias miesto problemas, panašu, kad netrykšta noru ieškoti sprendimo būdų. Dar balandžio pabaigoje Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje buvo aptarta, kad Šiauliuose oro tarša viršijo 35 galimas dienas per metus. Paskutinį kartą mieste oro taršos metų norma buvo viršyta 2010-aisiais metais.
Posėdžio metu Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta teigė, kad šiais metais Šiauliuose jau užfiksuotas 21 oro taršos atvejis dėl kūrenimo, 12 – dėl pakeltosios taršos ir 3 – dėl tolimųjų pernašų. „Kad būtų sumažinta oro tarša, priemonių nėra. Juk neuždrausime gyventojams šildytis namuose, kai už lango minusinė temperatūra“, – sakė R. Šemeta. Pasak jo, Savivaldybė pajėgi kovoti tik su pakeliamąja oro tarša – galima vykdyti numatytus gatvių valymo darbus pavasarį, kai yra surenkami nešvarumai ir plaunamos gatvės. R. Šemeta tikino, kad beveik visą parą mieste dirba valymo mašinos. Iš numatytų 130 gatvių kilometrų, 50 kilometrų jau išvalyta. Jei iš viso nebūtų valomos gatvės, pasak R. Šemetos, dėl susikaupusio purvo ištisus metus būtų fiksuojamas oro taršos viršijimas.
Buvęs bendrovės „Specializuotas transportas“ vadovas, šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigas einantis Arūnas Adomaitis teigė, kad už miesto gatvių valymą atsakingai bendrovei kas mėnesį tenka sumokėti nemenką sumą. „Kažkokios apibrėžtos sumos nėra. Žiemą mokame daugiau, vasarą – apie 150 tūkstančių litų“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip vertina idėją, kad miesto gatves valytų socialinę pašalpą gaunantys asmenys, A. Adomaitis išsisukinėjo sakydamas, kad šie žmonės ir taip valo švietimo įstaigų, sporto mokyklų, kitų savivaldybės įmonių teritorijas.
