Prasidėjus lauko darbams vis daugiau žemės ūkio technikos pasirodo keliuose. Kitas į tokius eismo dalyvius žiūri labai įtariai, tačiau kas sugaudys kiekvieną ūkininką? Negabaritinė technika keliuose gali kelti pavojų kitoms transporto priemonėms, o moliu aplipę ir dar neseniai per laukus riedėję ratai arba vikšrai palieka purvinus pėdsakus ant asfalto dangos ir ją gadina.
Red. archyvo nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Kokie reikalavimai keliami žemės ūkio technikai? Kas sakoma Kelių eismo taisyklėse? Kokios baudos laukia prasižengusiųjų? Trumpai apžvelgs Kęstutis Dičius, Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas.

Baudos už kelių ir gatvių dangos teršimą
Anot jo, žemės ūkio technika negali važinėti automagistralėmis dėl transporto priemonėms nustatyto minimalaus greičio jose. Taigi jokios „diskriminacijos“. O dėl kelio dangos teršimo (pavyzdžiui, važiuojant purvinais ratais) išskiriami du galimi atvejai. „ LR Kelių įstatymas numato, kas yra gatvė, ir kas yra kelias, – pasakoja K. Dičius. – Gatvė yra kelias arba jo ruožas gyvenamosios vietos teritorijoje, dažniausiai turintis pavadinimą. O kelias, pagal apibrėžimą, tai inžinerijos statinys skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.“
Taigi gatvių įrangos sugadinimas, dangos užteršimas arba leistiną svorį viršijančių krovinių vežimas be komunalinio ūkio tarnybų leidimo užtraukia vairuotojams baudą nuo 200 iki 500 litų. Tuo tarpu užmiesčio kelio dangos užteršimas „vertinamas“ kiek mažiau – nuo 100 iki 300 litų.
Dar didesnės baudos numatytos už automobilių kelių, statinių bei įrangos sugadinimą, važiavimą asfalto danga vikšriniu transportu bei kliūčių kelių eismui sudarymą – net nuo 500 iki 1000 litų. O štai už važinėjimą be leidimo, viršijant ašių apkrovą ar bendrą leidžiamą svorį, vairuotojai baudžiami nuo 500 iki 1000 litų. Įmonių vadovai arba krovinių pervežimui įgalioti asmenys už tą patį prasižengimą „palengvins“ pinigines 1000–2000 litų.

Kiekvienas atvejis – ypatingas
Kiekvienu atveju transporto priemonės vairuotojas turi įvertinti situaciją. „Tarkime ūkininkas gali be apribojimų važinėti žemės ūkio technika iš vieno savo lauko į kitą, nepriklausomai nuo atstumo, – tęsia K. Dičius. – Tačiau, jeigu važiuojama su 5 metrų pločio technika 3,5 metro pločio keliuku – be abejo bus trukdoma kitoms transporto priemonėms jį aplenkti ar su tokiu prasilenkti. Žinoma, šito parašyto niekur nerastume, tačiau egzistuoja bendrosios taisyklės, kaip turime elgtis kelyje. Tarkime, jeigu reikia vilkti padargus, kurie sutemus prastai matosi, privalu važiuoti tik šviesiu paros metu, o vežant ar velkant negabaritinį įrenginį, būtina jį pažymėti vėliavėlėmis, žibintais, atšvaitais ar kt.“
Tačiau ūkininkas gali teigti, jog važiavo į lauką dirbti...
„Jeigu ūkininkas teigia važiuojantis iš vieno savo lauko į kitą, mūsų pareiga išsiaiškinti, ar tikrai nurodytose vietose yra jo laukai, ar nevažinėjama šiaip, „pasivažinėti“. Žinoma, tai pareikalauja laiko, tačiau kiekvienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas turi savo specifiką, yra individualus, ir kaskart reikalinga surinkti įrodymus. Bet tai mūsų pareiga ir mes ją vykdome“, – teigia K. Dičius.

Padaugėjo leistiną svorį ribojančių kelio ženklų
Teko girdėti nuomonių, jog neretai ūkininkai važinėja netvarkinga žemės ūkio technika...
„Šios transporto priemonės yra registruojamos savivaldybių žemės ūkio technikos registruose, kurių skyriai ir atlieka techninę apžiūrą.“, – sako pašnekovas.
Ar dažni aukščiau įvardyti nusižengimai?
Pasak K. Dičiaus, už kelio dangos teršimą šiemet nubaustas vienas vairuotojas, už leistino svorio viršijimą – trys, už važinėjimą negabaritinėmis transporto priemonėmis arba jų vilkimą – septyni.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, jog pastaruoju metu atsirado nemažai ženklų, ribojančių leistiną transporto priemonės svorį, – pabrėžia pašnekovas. – Ženklai statomi kelio šeimininkų iniciatyva. Rudenį ir pavasarį, kol išeina pašalas, kelias turi tam tikrą „nestabilumą“, todėl apribojimai yra skirti apsaugoti kelius nuo sugadinimo. Jeigu iškilo būtinybė pervežti šitokiu keliu sunkesnį krovinį nei yra leista, reikia kreiptis į kelio savininką arba savivaldybę. O jeigu tai magistralinis krašto kelias – į regiono kelius. Kelio savininkas turi teisę išduoti šitokius leidimus.“

Pasak K. Dičiaus, už kelio dangos teršimą šiemet jau nubaustas vienas vairuotojas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.