Šiauliuose mažėja socialines pašalpas ir kompensacijas gaunančių gyventojų. Vieni iš „pašalpininkų“ sąrašų išbraukiami, nes susiranda darbą, kiti užtrenkia duris, kai sužino, kad už pašalpas privaloma dirbti visuomenei naudingą darbą, dar kiti nebemato prasmės eikvoti jėgų gražinant miestą, kai būna išmetami iš darbo biržos ir pusmečiui atsisveikina su visomis socialinėmis išmokomis. Tiesa, yra ir tokių, kurie kaip įmanydami stengiasi išlikti šiuose sąrašuose. „Galiu atidirbti net už du“, – sako jie.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Gėdą sugraužė gurgiantis pilvas
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro duris varsto vis mažiau šiauliečių. Per šių metų sausio mėnesį čia su siuntimais atskubėjo 450 šiauliečių, kai tuo pačiu metu pernai sulaukta net 738. Švietimo centro Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovas Aleksandras Steponavičius „Šiaulių naujienoms“ aiškina, kad dažniausia priežastis, dėl kurios šiauliečius tenka braukti iš „pašalpininkų“ sąrašų, – surasta darbovietė.
Tiesa, iš sąrašų gali būti išbraukiami ir tie, kurie atsisako darbo. „Pavyzdžiui, darbo birža tave pasiuntė dirbti kur nors į lentpjūvę. Ten tau kažkas nepatiko ir pareiški, kad nedirbsi. Darbo birža tave išmeta pusei metų ir tau automatiškai nutraukiamos visos socialinės išmokos. Tu jau nebeini dirbti pas mus, nes vis tiek jų negausi“, – vieną iš priežasčių įvardija A. Steponavičius.
Kiek anksčiau „Šiaulių naujienos“ rašė, kad iš sąrašų dažnai būdavo braukiami ir tie, kurie gėdydavosi dirbti visuomenei naudingą darbą. Esą kokia gėda, jei draugas ar pažįstamas pamatys tave mieste berenkantį šiukšles. Teigiama, kad gėdos jausmas pamažu pradėjo sklaidytis. Šiauliečiai susitaiko su tuo, kad tenka rinktis – arba dirbi, arba eini lauk.
„Viena buvo labai supykusi, kad nedirbs. Bet pas mus nėra laisvos sekretorės vietos – neturiu ko pasiūlyti. Pasakai, kad gali eiti lauk, nes čia – tavo valia. Tai kitą dieną ateina ir dirba. Ir tose centrinėse miesto vietose dirba. Nebesvarbu, ar pamatys pažįstami, ar draugai... Juk valgyti vis tiek norisi“, – sako Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovas.

Moterys siūlosi dirbti ir už vyrus
Paaiškėjo, kad nuo visuomenei naudingo darbo stengiasi išsisukti toli gražu ne visi. Kai kurie šiauliečiai aštuntą ryto jau stovi prie įstaigos durų ir laukia darbų. Vieni jų – nuo antstolių besislapstantys šiauliečiai. Pastarieji tikina, kad ieškotis darbo jiems visiškai neverta – daugiatūkstantinės skolos atima bet kokią motyvaciją. „Pagalvokite, jei toks žmogus susiras darbą, vos tik gaus atlyginimą, antstolis tuos pinigus paims. Kam jam dirbti, jei antstolis atiduos pinigus buvusiai žmonai? Na ir kas, kad ji augina vaikus. Toks žmogus galvoja apie save, kaip jam pragyventi, nes jis turi kitą moterį, turi kitus vaikus. Jis stengiasi tai išlaikyti, o visa kita yra praeitis“, – teigia A. Steponavičius, pridurdamas, kad tarp tokio „plauko“ žmonių yra išsilavinusių ir protingų šiauliečių, kurie sugeba ne tik gauti pašalpas, bet ir susirasti nelegalų darbą bei pakankamai neblogai gyventi.
Tiesa, toli gražu ne visi vyrai suka galvas, kaip parnešti namo kuo daugiau pinigų. Yra tokių atvejų, kai į Švietimo centrą atėjusios moterys pareiškia, kad nori atidirbti ir už savo vyrą. Neskubėkite smerkti. Kaip žinia, yra skaičiuojamos bendros šeimos pajamos. Taigi, jei vyras tuo metu kažkur geria ar kiurkso prie televizoriaus ir tikina, kad tokie darbai – jam ne „lygis“, gali nuplaukti visos šeimos pajamos. Nepaisant to, kad moteris 20 valandų per mėnesį jau yra išdirbusi.
Yra ir dar viena grupė žmonių, kuriems „pašalpininko“ etiketė jau įaugusi į kraują. Šie tikina, kad nuo pat tų laikų, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, niekur nedirbo – gyveno iš pašalpų. Esą per mėnesį 5 dienas padirbi po keturias valandas ir nebesuki galvos: 350 litų įbyra į kišenę.

Tu planuok, o Dievas juoksis
Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovai tikina, kad darbas su socialines pašalpas ir kompensacijas gaunančiais gyventojais nėra lengvas. Žinoma, yra tokių žmonių, kurie nekelia jokių rūpesčių, be jokių priekaištų atidirba visuomenei naudingą darbą ir išeina. Tačiau yra tokių, kurie kelia galvos skausmą. „Pasipila trijų ar keturių aukštų keiksmažodžiai ir kirvis nuskrenda už 20 metrų į kokią balą. Arba padedi pjūklą, atsisuki – o jo nebėra. Ir ką tu jiems padarysi?“ – retoriškai klausia jie.
Dar viena problema, kad „pašalpininkų“ darbų vadovai negali susiplanuoti darbų. Žinoma, šiek tiek galima orientuotis, kad jeigu vakar atėjo 20 žmonių, tai panašus skaičius ateis ir šiandien. Tačiau tai pasitvirtina toli gražu ne visada. Smarkiai kortas sumaišo kiekvieno mėnesio 10 diena, kai mokamos pašalpos. „Jie laukia žinutės, kada į sąskaitą „įkris“ pinigai. Apie 11 valandą jau džiaugiasi, kad „įkrito“, ir pirmas klausimas būna, kur yra artimiausias bankomatas. Kitą kartą atėję dalijasi patirtimi, ar spėjo pirma pasiimti pinigus nei uošvienė ar žmona, ar nespėjo“, – pasakoja Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovai.
A. Steponavičius teigė, kad antradienį (10 dieną) padarė eksperimentą. Susirinkusiuosius patraukė per dantį, papasakojo apie ankstesnių mėnesių patirtį, kai 11 dieną iš keliasdešimt žmonių teateidavo vos vienas, ir ką jūs galvojate – vakar kibti į darbus buvo pasiryžę net 14 jo komandos žmonių. „Kiek pamenu, tai pirmas toks mėnuo, kai tiek daug atėjo“, – šypsojosi jis.
Planus sujaukia ir kiekvieno mėnesio pabaiga. Lyg studentai paskutinę dieną prieš egzaminą šiauliečiai pradeda skaičiuoti, kiek valandų jiems dar trūksta atidirbti. Kai kurie jų trūkstamą valandų skaičių bando „užsidirbti“ pamalonindami širdį – tai pasiūlo automobilį suremontuoti, tai butelaitį padovanoti, tai kiek šlamančių kišenėn įdėti.
„Galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad niekam lengvai parašų nedėjome. Jeigu mes būtume su tokiais pasiūlymais sutikę, tų žmonių čia tikrai būtų daugiau“, – tikino A. Steponavičius.

Darbai vyksta ir žiemą
Paklaustas, ar žiemą pašalpų gavėjams netrūksta darbų, A. Steponavičius purto galvą į šonus ir pradeda vieną po kito vardyti objektus, prie kurių prisilietė pašalpų gavėjų ranka. „Dainų parke masiškai dirbame, prie Talkšos ežero, už Kuršėnkelio sutvarkėme. Buvo gyventojų skundai dėl Ragainės gatvėje esančios gyvatvorės, kuri pasodinta ne kiemo, bet gatvės pusėje. Tai reikėjo ją nupjauti...“ – sakė jis, pridurdamas, kad nuo kitos savaitės pradės darbus tarp Prūdelio ir Dubijos gatvės, kur visas šlaitas apaugęs krūmais.
Jo teigimu, darbų tikrai netrūksta. Kai kurie jų atrodo visiškai maži, pavyzdžiui – nupjauti krūmą, tačiau ir tokiam darbui reikia pasiruošti, darbininką į vietą nuvežti, jį pamokyti, kad nesusižeistų ir pan.
A. Steponavičius teigia, kad kartais ir šiauliečių padėkų sulaukia. Tačiau kiti permainų mieste taip ir nepastebi. „Prieina žmonės ir džiaugiasi, kad tvarkoma aplinka. Nes, pavyzdžiui, Dainų parko niekada niekas netvarkė. Arba Ginkūnai... Kada paskutinį kartą nuo kapinių važiuojant matėte ežerą? Dabar jis puikiai matosi. Ir šiukšles sniegui pradėjus tirpti renkame. Tačiau niekas to darbo nebemato, nebevertina, nes visi priprato, kad taip ir turi būti“, – baigdamas pokalbį sakė jis.