Jonui Murkai, žymiam tarpukario Lietuvos visuomenininkui, publicistui, pedagogui novatoriui, švietimo filosofui šiemet sukanka 125 gimimo metinės. Šia proga Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete vyko renginiai, kuriuose apie jo profesinę veiklą bei reikšmę Nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos sukūrimui kalbėjo ne tik Šiaulių krašto šviesuomenė, bet ir J. Murkos vaikaičiai bei svečiai, artimai susiję su šia ryškia asmenybe.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Nederamai pamirštas pedagogas
Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetas nuo šiol galės didžiuotis J. Murkos vardo auditorija. Ją puoš dailininkės J. Murkos anūkės Giedrės Bulotaitės-Jurkūnienės tapytas J. Murkos portretas.
Šiaulių universiteto Edukologijos katedros lektorės Birutės Šilėnienės teigimu, J. Murka – žymus Šiaulių krašto pedagogas, kuris sovietmečiu buvo užmirštas, tad vyresniosios kartos pedagogai pradėjo domėtis J. Murkos darbais, studijuoti jo rankraščius ir dalytis prisiminimais. „Surengtoje konferencijoje prisiminimais ir įžvalgomis dalijosi tiek tie, kurie su juo bendravo, tiek J. Murkos vaikaičiai bei Šiaulių krašto mokslininkai, rinkę informaciją apie J. Murką“, - sakė B. Šilėnienė. Lektorė džiaugėsi, kad J. Murkos vaikaičiai buvo itin iniciatyvūs siekiant įamžinti senelio atminimą Šiauliuose.

Ligos nepalaužtas šviesuolis
Konferencijoje pranešėjai kalbėjo ne tik apie J. Murkos indėlį į Lietuvos švietimą, bet ir dorovinę jo stiprybę. „J. Murka rūpinosi visais, jis buvo išprusęs žmogus, mokėjo daugiau nei dešimt kalbų ir, netgi sirgdamas sunkia ir nepagydoma liga tuberkulioze, tęsė savo darbus. Gydydamasis sanatorijose, gydyklose rinko medžiagą pedagoginiais klausimais, rašė straipsnius. Didžiausias jo nuopelnas, kuriuo visi džiaugiasi, – tai kompleksiniai vadovėliai, nes nuo 1936 m. buvo pereita prie šešiamečio pradinio mokymo, tai būtent šešiametei pradinei mokyklai J. Murka ir rengė vadovėlius“, - kalbėjo B. Šilėnienė.
Pasak lektorės, J. Murka buvo netgi idėjinis vadas kovose su bermontininkais – apie tai plačiau savo pranešime pasakojo inžinierius Romualdas Baltutis, Liudo Baltučio – artimo Jono Murkos draugo, mokytojavusio Kurtuvėnuose, – sūnus. „Šiauliuose tie vadinamieji partizanai kovojo su bermontininkais, J. Murka ir vadovavo tam būreliui pats apgailestaudamas, kad neturi sveikatos ir negali valdyti šautuvo, nes buvo ligonis. Paskutinius keliolika metų J. Murka buvo išvis prikaustytas prie patalo“, - sakė B. Šilėnienė.
Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto IV aukšto fojė buvo surengta ir ekspozicija, skirta pedagogo J. Murkos veiklai pristatyti. Tačiau nuo šiol bus siekiama ir daugiau. „Mūsų vizija – J. Murkos auditorijoje įrengti pedagogikos istorijos muziejų – ir pats J. Murka domėjosi pedagogikos istorija. Tad tokiu būdu mes pradedame tarsi naują veiklos etapą“, - teigė B. Šilėnienė.

 
Straipsnių peržiūros
94477875
Į viršų