P. Piaulokas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Vakar Valstybinio Šiaulių dramos teatro bendruomenė paminėjo aktoriaus Prano Piauloko 70-ąsias gimimo metines. Teatro fojė pristatyta paroda „Užgesęs tebešvyti...“, skirta šiam didžiam aktoriui atminti. Šioje parodoje eksponuojamos nuotraukos iš spektaklių, išsaugoti kostiumai, kolegų aktorių ir režisierių prisiminimai apie scenos maestro. Vakare, po šv. Mišių Šiaulių katedroje artimieji ir kolegos išvyko į Ginkūnų kapines uždegti atminimo žvakelių ant aktoriaus kapo.

Aktoriaus biografijos momentai
P. Piaulokas kilo iš Klaipėdos rajono. Gimė 1945 m. birželio 2 d. Endriejavo apylinkės Kapstatų kaime valstiečių šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą Endriejave, įstojo į Kauno politechnikos instituto mašinų gamybos fakultetą. Tačiau po poros metų metė studijas ir pasirinko Valstybinės konservatorijos Teatrinį fakultetą. Įgijęs aktoriaus profesiją 1969 metais buvo paskirtas į Valstybinį Šiaulių dramos teatrą. Per 39-erius metus P. Piaulokas čia suvaidino daugiau nei 70 vaidmenų, režisavo 2 spektaklius.
Vienerius metus jam yra tekę dirbti teatro meno vadovu, vienuolika – teatro literatūrinės dalies vedėju. Kviečiamas 3 kartus atliko charizmatiškų istorinių asmenybių vaidmenis spektakliuose prie Kauno pilies Valstybės dienos proga, sėkmingai nusifilmavo 7 kino filmuose.
Dešimt kartų gavo premiją už geriausius vaidmenis, jam buvo suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas, liaudies artisto garbės vardas, taip pat jis buvo Valstybinės premijos laureatas bei P. Pinkauskaitės premijos už teatrinio meno puoselėjimą laureatas. 2005 m. jam įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis ir Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“, 2006 m. jis tapo Šiaulių miesto Garbės piliečiu, o 2008 m. įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius, Šiaulių miesto garbės pilietis Pranas Piaulokas mirė 2008 m. gegužės 12 dieną.

Prisiliesti prie to, kuo gyveno P. Piaulokas
Aktoriaus specialybė prilygsta akimirkos menui – kas šiandien genialiai suvaidinta, rytoj lieka tik mūsų atsiminimuose ir žodžiuose. „Šiandien mes būtume nešę gėlės, gal apsikabinę, pasibučiavę, nes Pranui šiandien būtų sukakę 70 metų. Tai pati branda, pats metas suprasti prasmę, esmę, įvertinti nuveiktus darbus. Bet šiandien mes susirinkome nei jo apkabinti, nei jo pabučiuoti, nei jo pasveikinti... Mes šiandien turime galimybę pažvelgti į šito unikalaus, išskirtinio, teatrui ir miestui, ir visai Lietuvai žmogaus gyvenimą, kūrybą, šiek tiek prisiliesti prie to, kuo jis buvo, ko jis troško, ko jis reikalavo, kaip mylėjo, ką gerbė ir ko nemėgo“, – parodos atidaryme sakė teatro vadovas Antanas Venckus.
Į parodos atidarymą susirinkę P. Piauloko kolegos, paraginti vadovo tarti keletą žodžių ar pasidalyti mintimis, prisiminimais kažkodėl pasirinko verčiau patylėti.
Matyt, paroda kalbėjo kur kas geriau, nei galėjo pasisakyti teatralai. Štai aktorės Olitos Dautartaitės užrašytas prisiminimas, kuris byloja apie stiprią, valingą ir griežtą P. Piauloko asmenybę: „Sunku. Jis pajungia aplinkinius savo herojui. Įtempta. Neduokdie painiotis tekste ar būti nepasiruošus repeticijai (juolab spektakliui!). Neatlaidus. Nedubliuojamas. Ambicingas maksimalistas. Sceninio veiksmo partitūra išmąstyta ir tiksli. Personažai santūriai emocionalūs, skūpūs. Kupini stiprybės ir jėgos. Todėl sugestyvūs. Ir partneriui, ir žiūrovui“, – rašė aktorė.
Parodoje galima paskaityti ir tai, ką apie šią asmenybę manė režisieriai Vytautas V. Landbergis, Nataša Ogaj-Ramer, Aidas Giniotis. Tiesa, šiandien garsus režisierius A. Giniotis itin vertino savo kolegą P. Piauloką. Dar 2008 m. Nacionaliniame dramos teatre, per kasmetinę „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremoniją, buvęs šiaulietis režisierius savo apdovanojimą nusiėmė ir nuvežė į ligoninę Šiaulių dramos teatro aktoriui, sakydamas, jog šis apdovanojimo labiau nusipelnė.
Parodą, skirtą P. Piauloko atminimui, galima aplankyti iki teatro sezono pabaigos, t.y. birželio 13 dienos.

Parodos atidarymo akimirkos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.