Programišiai atranda būdų, kaip savo atakoms išnaudoti prastai apsaugotus išmaniuosius įrenginius. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Programišiai nesiliauja tobulėti. Neabejotina, kad ateityje jie ras būdų, kaip savo atakoms išnaudoti net tokius įrenginius kaip šaldytuvas ar televizorius. Pasirodo, prieiga prie interneto visus šiuos daiktus padaro potencialiais programuotojų taikiniais.
„Baltic CyberSecurity“ forumo iniciatyvinės grupės narys, IT saugumo sprendimų skyriaus vadovas Andrius Šaveiko „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad todėl slaptų duomenų nereikėtų laikyti skaitmeniniuose įrenginiuose arba pataria imtis papildomų priemonių siekiant duomenis apsaugoti.

Neužtikrina aukšto saugumo lygio
„Iš tiesų informacinių technologijų (IT) saugumo srityje didžiausia problema – rasti kompromisą tarp patogumo naudoti ir saugumo. Kaip žinia, faktiškai tai proporcingi dalykai. Kuo patogiau naudoti, tuo nesaugiau ir atvirkščiai. Čia rasti balansą sunku“, – akcentuoja A. Šaveiko.
Pastebima, kad dauguma bendrovių, gaminančių ar gaminsiančių plataus vartojimo prietaisus, didžiausią dėmesį skiria mažesnei gamybos kainai, o ne aukšto saugumo lygio užtikrinimui. Neretai įmonės, skaičiuodamos kaštus ir įvertindamos rizikos atvejus, susitaiko su tam tikru nesaugumo lygiu.
„Jei organizacijai ar įmonei nuostolių mastai priimtini ir tai kainuoja mažiau nei saugumo užtikrinimas, tuomet įmonės nutaria geriau rizikuoti. Jeigu tai planuojama, galimos išlaidos įtraukiamos į rizikų fondą. Tik problema ta, kad dažniausiai rizikų mastai neplanuojami“, – sako IT saugumo specialistas.

Išmanieji įrenginiai galingesni
Ar tiesa, kad išmaniesiems daiktams visiškai užvaldžius mūsų gyvenimus, programišiai įsilauš į mūsų šaldytuvą ir panaudos jo techninius resursus milžiniškoms atakoms vykdyti? A. Šaveiko atsako, jog galbūt tai vyksta jau dabar, tik mes to nežinome.
Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai – telefonai, planšetės ir pan. – yra kur kas galingesni, negu buvo kompiuteriai prieš dešimt metų. Todėl juos reikėtų prilyginti visaverčiams kompiuteriams. Išmanieji šaldytuvai, televizoriai turi įmontuotą operacinę sistemą, todėl realiai jie yra kompiuteriai.
Tai kaip mums žinoti, ar koks nors programavimo aistruolis neketina įsiveržti į mūsų šaldytuvą? Ir kaip tą įmanoma padaryti?
„Nebūtinai tame šaldytuve yra kažkokia informacija. Tiesiog jis gali tapti priemone operacinėms atakoms vykdyti. Šaldytuve yra įmontuota operacinė sistema, procesorius, todėl gali vykdyti atakas prieš kitą įrenginį, kitaip tariant, išmanusis šaldytuvas yra kaip mini kompiuteris, atliekantis tam tikras funkcijas“, – aiškina specialistas.

Užkratus užsisako juodojoje rinkoje
Žinant, kad naudojantis internetu galima griauti stipriausias pasaulio biržas ir atakuoti bankus, kodėl programišiai atakuoja, pavyzdžiui, mūsų išmaniuosius telefonus?
Pasirodo, viskas dėl pinigų. Kaip žinia, pasisavintą asmeninę informaciją sukčiai gali panaudoti tiek geriems, tiek blogiems dalykams. Vis dėlto dažniausiai nugali pastarasis variantas. Sukčiai grasina, kad išjungs įrenginius, ir prašo išpirkos.
„Įrenginiu, kuris priklauso jums, kažkas nesankcionuotai pasinaudoja tam, kad uždirbtų pinigų. Ir tai nėra tik paprasčiausias galios, sumanumo demonstravimas kaip buvo prieš penkiolika metų. Vienaip ar kitaip viskas susiję su pinigais“, – pabrėžia A. Šaveiko.
Nusikaltėliai migruoja į skaitmeninę erdvę, nes ten juos sunkiau pagauti. Čia užsidirba pinigų, kai kuriais atvejais – pakankamai nemažų. Be to, atakuoti kito asmens išmanųjį įrenginį taip lengva. Užtenka juodojoje rinkoje užsisakyti ar išsinuomoti kenksmingą kodą ir jį paleisti. Norint tai padaryti nereikia būti net informacinių technologijų specialistu. Jeigu žmogus turi piktų kėslų, paprasčiausiai užsisako paslaugą ir pasiekia savo tikslą.

Teisinė sistema netobula
IT saugumo specialisto nuomone, mūsų teisinei sistemai dar yra kur tobulėti, nes elektroninėje erdvėje veikiantys sukčiai ne visada lieka nubausti.
Anot jo, galbūt reikėtų gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įrodymų atsekimo būdus. Kadangi institucijoms kartais paprasčiau prisiimti nuostolius, negu ieškoti teisybės, išsiaiškinti priežastis ir kaltininkus.
Tad nenorintiems tapti programišių taikiniais, IT saugumo sprendimų skyriaus vadovas rekomenduoja turėti sveiką paranojos lygį naudojantis internetu ir kitomis technologijomis.
„Nepamirškite, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Gyventojai dažniausiai užkimba ant sukčių kabliukų, kai vartotojams pasiūlomas kažkoks nemokamas dalykas. Neretai – tai būna pernelyg patrauklus pasiūlymas, kad būtų tiesa“, – pabrėžia A. Šaveiko.