Daugiausia gautų „Urban“ programos lėšų bus skiriama Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimui – apie 35 milijonus litų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiauliuose kartojasi Menų inkubatoriaus scenarijus: pirma miesto valdžia gauna milijonus litų, o paskui sprendžia, kur jie bus panaudoti.
Šįsyk pagal „Urban“ programą Šiauliams numatoma skirti 68 milijonus litų penkioms miesto zonoms tvarkyti. Prieš pateikdama paraišką tokiai sumai miesto valdžia su šiauliečiais nesitarė, kurias zonas jie rinktųsi ir kokio rezultato jose pageidautų. Tik dabar šis projektas pradėtas „viešinti“ - atseit, miestiečiai, teikite pasiūlymus, nors niekas jūsų neinformavo, nei kokia suma skirta šiam projektui, nei kad „Urban“ programa orientuota į ekonominių problemų sprendimą.

Miesto valdžia pasirinko tvarkytinas zonas
Šią vasarą Šiaulių miesto savivaldybė kreipiasi į miestiečius teikti pasiūlymus, vizijas, kokia infrastruktūra turėtų būti įrengta, kam ji turėtų būti pritaikyta ir kita, nes esą 2014-2020 metais penkiems didiesiems Lietuvos miestams, tarp jų ir Šiauliams, bus skirta 478 milijonų litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama tam tikrose miesto teritorijose gautomis lėšomis spręsti ekonomines, aplinkos, klimato, demografines ir socialines problemas.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba dar prieš metus numatė už gautas lėšas sutvarkyti penkias pagrindines zonas: miesto centrą, Talkšos ežero pakrantę, „Elnio“ fabriko teritoriją, Centrinį parką ir jo prieigas, pėsčiųjų bulvarą ir jo prieigas.
Tačiau miesto Savivaldybė kažkodėl šiauliečių neinformavo, kad toms penkioms zonoms sutvarkyti numatoma gauti 68 milijonus litų, iš kurių, pirminiais paskaičiavimais, daugiausia kainuos Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimas – apie 35 milijonus litų.
Taigi miesto valdžia, pati nusprendusi, kokias teritorijas reikia tvarkyti, miestiečius su savo planais nusprendė tik formaliai supažindinti lyg ir sudarant jiems galimybę tuos planus detalizuoti.
Veiksmų scenarijus labai panašus į Menų inkubatoriaus scenarijų: valdžia nusprendė tokį inkubatorių įkurti, gavo tam milijonus, o paskui šiauliečių lyg ir paklausė, ar to reikia ir kas jame bus. Ir nors miestiečiai tam prieštaravo, vis tiek valdžia daro savo.

Bandoma nuslėpti informaciją?
Tokios nuomonės yra Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Aurimas Nausėda. Jis teigia, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai Savivaldybėje bandoma nuslėpti informaciją apie Europos Sąjungos, Šiaulių mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamus, projektus.
„Urban“ programos lėšų poreikis siekiant tvarkyti Šiaulius ir panaudoti 6 milijonus Šiaulių miesto savivaldybės mokesčių mokėtojų lėšų, 6 milijonus Lietuvos valstybės lėšų, 68 milijonus ES lėšų penkioms Šiaulių miesto vietoms parodo, kad jau mėnuo, kaip valdančiosios koalicijos vadovai (meras, administracijos direktorius), komitetų pirmininkai džiaugiasi gavę informacijos apie 68 milijonų arba 80 milijonų litų vertės projektą Šiaulių miestui, bet neviešina miestiečiams, žiniasklaidos atstovams, Tarybos nariams, visuomeninėms organizacijoms. Toks slapstymasis ir lėšų poreikis Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijai (apie 1 mln. Savivaldybės lėšų, 1,5 mln. Lietuvos lėšų, 17 milijonų ES lėšų) ir kitoms priemonėms parodo, kad galvojama, jog „geriau tyla, o ne
audra“ ir lėšų poreikio slėpimas. Noriu, kad Šiaulių miesto savivaldybės lėšos, ES lėšos, Lietuvos valstybės lėšų poreikis investiciniams projektams būtų viešinami, o ne „nusėstų“ atsakingų Šiaulių miesto valdininkų stalčiuose, kad vyktų racionali, atvira diskusija su mokslininkais iš universiteto, kolegijų, verslo bendruomene dėl investicinių projektų naudos Šiaulių miesto ateičiai“, - sako A. Nausėda.

Trūksta bendradarbiavimo
Ir aktyvus visuomenininkas skulptorius Gintautas Lukošaitis abejoja, ar Šiaulių miestas sugebės „Urban“ programos milijonus įsisavinti.
„Kaip žinome, „Urban“ programa orientuota į ekonominį augimą, tačiau tie klausimai Savivaldybėje yra nediskutuojami. Svarbu turėtų būti, kaip ekonomiškai naudingiau panaudoti pinigus, o ne kiek galima daugiau jų panaudoti. Prisikėlimo aikštėje yra atstatyta istorinė tiesa, tad, ką ten daryti, papildomai sukti galvos nereikia: svarbiausia išvalyti aikštę ir atstatyti perimetrus, išgrįsti ją akmenimis, iškirsti medžius. Žmonės net neįsivaizduoja, kokią didžiulę aikštę turime mieste centre. Tik dabar jos per medžius nesimato“, - sako G. Lukošaitis.
Architekto Algimanto Černiausko nuomone, jau įprasta, kad Šiauliuose visi rimti sprendimai priimami skubant, trūksta bendradarbiavimo su gyventojais, o ir kompetentingų specialistų nuomonės. Pasak A. Černiausko, Šiauliai galėtų pasimokyti iš mažesnių miestų, kurie tvarkosi nuosekliai ir viską tinkamai suplanavę.
„Problemos ir prasideda dėl nemokėjimo bendrauti. Pavėluotai klausia visuomenės nuomonės, tačiau nesuvokia, kad visi žiūrės į savo kiemą: vienam reikia asfalto duobę užtaisyti, kitam medį pasodinti ar komunikacijas pravesti. Visuomenės nuomonė turėtų būti svarbi, bet jos klausti reikia ne paskutinę minutę. Gali būti, kad prasideda rinkiminiai triukai, kai tariamai klausiama šiauliečių nuomonės. Manau, kad toks lėšų valdymas neteisingas. Kiekvienas miesto darbas turėtų būti sisteminis. Šiuo metu Šiaulių miesto valdžia dirba kaip gaisrininkų komanda, kuri dirba, kai yra gaisras“, - teigia A. Černiauskas.
„Kai bus priimami sprendiniai dėl tvarkytinų objektų Šiauliuose, turėtų būti viešinama, kas ir kaip bus daroma, nes tai mūsų miestiečių bendra erdvė ir visi turi bendrai sutarti. Manau, kad galutinius sprendimus visgi turės priimti specialistai. Mane labiau domina rezultatai. Kai bus jau paruoštas techninis projektas, tada kartu spręsime, ką daryti – kur suoliuką pastatyti, medžius pjauti ir panašiai“, - sako architektas Vytenis Rudokas.

Milijonai dar neatkeliavo
Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė patikina, kad kol kas Šiauliai pagal „Urban“ programą pinigų dar nėra gavę ir kol kas tų lėšų techninis projektas Savivaldybėje nėra rengiamas.
„Norint pradėti teikti planus, turime turėti pinigus, o jie dar nėra skirti. Jei rugpjūčio mėnesį Taryba pritars, kad centrinės miesto dalies konversija gali būti kaip projektas, po to rengsime techninį projektą. Kai jau bus paramos skyrimo sutartis, galėsime galvoti, ką su tais pinigais daryti“, - sako A. Žalevičienė.
Jos teigimu, paruoštas pagrindinių projektų sąrašas esąs tik labai apibendrintas. Pritarus Tarybai, esą bus galima kviesti visuomenę pasidalyti nuomone, kas turėtų atsirasti Centriniame miesto parke, aikštėje ar aplink ežerą.
Skyriaus vedėjos žodžiais, kad „kol kas“ dar nieko nenuspręsta, būtų galima patikėti, jei Savivaldybėje po kabinetus nekeliautų dar birželio mėnesį parengtas dokumentas „Projektavimo užduotis Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės sutvarkymo (idėjos) techniniam-darbo projektui parengti“, kuriame gan išsamiai apibūdinta, kokią miesto reprezentacinę aikštę įsivaizduoja valdininkai.

Šiauliečiai sužino paskutiniai
Tad ar šiauliečiams beverta ką nors siūlyti penkioms miesto zonoms tvarkyti? Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas tvirtina, kad visų šiauliečių patarimai ir idėjos svarbios.
„Yra šiauliečių, kurie gali pasiūlyti tikrai gerų minčių kaip specialistai, tačiau galime sulaukti ir tokių pasiūlymų, kurių geriau, kad nebūtų. Tačiau viešinimo procedūrą turime atlikti. Gal šiek tiek esame atsilikę ruošdamiesi projektui, tačiau ir kiti miestai nėra toli pažengę. Veikia ir žmogiškasis faktorius – turime mažiau specialistų nei, pavyzdžiui, Panevėžio miestas, - sako R. Kančauskas. - Negalime skirti tik infrastruktūrai pinigus, turi atsirasti verslo vietos, kurios atgaivins rekonstruotas erdves.“
Kartu administracijos direktoriaus pavaduotojas pripažįsta, kad Savivaldybėje jau yra parengtas pirminis darbų variantas - sudaryta darbų programa ir yra pateikta visuomenei.
Tik panašu, kad ta visuomenė taip ir lieka neinformuota, jog „Urban“ milijonai skiriami ne tik penkių Šiaulių zonų rekonstrukcijai, bet, pirmiausia, jose verslo vietų įkūrimui, atgaivinimui.

Menų inkubatoriaus scenarijus nesikartos?
Pasak Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos, Menų inkubatoriaus scenarijus vykdant penkių miesto zonų sutvarkymo projektą neturėtų pasikartoti.
„Norime užbėgti įvykiams už akių, turėdami karčią patirtį, ir surinkti visas nuomones tam, kad plačiau būtų diskutuota. Viešųjų pirkimų procedūros labai daug laiko užima, todėl gali būti, kad pirmieji darbai prasidės tik kitais metais. 80 milijonų investicija Šiaulių miestui yra gana didelė. Baiminamės, kad nebūtų klaidų, kurios gali atsisukti prieš pačius“, - teigia A. Žalevičienė.
Jai antrina ir R. Kančauskas: „Nors dirbu tik 9 mėnuo Savivaldybėje, jau spėjau pasigilinti ir į Menų inkubatoriaus programos subtilybes. Dabar sunku pasakyti, kas dėl visko kaltas. Galbūt pasirinktas netinkamas pastatas. Tačiau jau sprendimai priimti ir mano darbas yra, kad procesas sklandžiai vyktų.“