Anot A. Klimienės, Žolinė ŠU Botanikos sode kasmet vis kitokia.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Vakar Šiaulių universiteto Botanikos sode jau dešimtąjį kartą vyko tradicinė Žolinės šventė. Augalų įvairovėje pasivaikščioti ir prisiminti tradicijas susirinkę svečiai iš tiesų turėjo kur akis paganyti – čia veikė nematytos parodos, o magiškus žolių burtus demonstravo patyrusios žolininkės.

Gausybė atrakcijų
Šventės metu kiekvienas galėjo įsigyti ne tik gardų skanėstą, bet ir tautodailės dirbinių, vantų, žolynų turguje – vaistažolių. Bene įdomiausias buvo sode įsikūręs Raganų takas – nebijantys magijos ir kerų galėjo sužinoti savo ateitį, dalyvauti burtuose. Čia pat žolininkės pasakojo apie mistinius augalus, vaistažoles ir gydomąsias jų savybes. Nuo pat šventės pradžios nuotaiką kėlė geriausi roko, dainuojamosios poezijos, folkloro, liturginės ir kitų žanrų muzikos atlikėjai iš Lietuvos ir Latvijos. Šventėje pramogų netrūko tiek vyresniems, tiek jauniausiems – laipiojimo siena, protų mūšis, vaikų piešimo estafetė tiko aktyvesniems, o mėgstantys ramybę galėjo vaikščioti po sodo gėlynus, pamedituoti sodo tvenkinio saloje.
Šventėje pasitaikė proga susipažinti su Latvijos nacionalinio botanikos sodo ir Lietuvos gėlininkų gėlių paroda. Latvijos Nacionalinio botanikos sodo direktorius Andrejs Svilans džiaugėsi galėdamas dalyvauti šventėje ir apskritai bendradarbiauti su Lietuvos botanikos sodais. „Jeigu neklystu, jau 5-6 metus atvykstame pademonstruoti savo kolekcijas Šiauliams ir pamatyti, ką jūs turite. Apskritai su Lietuvos botanikos sodais labai gražiai ir ilgai bendradarbiaujame. O šiemet į parodą atvežėme 55 jurginų rūšis iš maždaug 350 rūšių kolekcijos. Lietuviškas žodis jurginas taip pat vartojamas ir rytinėje Latvijoje šiai gėlei pavadinti“, - sakė A. Svilans.
Kartu su gėlių paroda veikė ir Žagarės lėlių, „Aušros“ muziejaus rankšluosčių ir rankšluostinių, N. Rimdeikienės rankdarbių parodos.

Kasmet – kažkas naujo
Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė tikino, kad Žolinė ŠU Botanikos sode – itin pamėgta šiauliečių. „Šiauliečiai mėgsta šiame sode tvyrančią atmosferą ir buvimą tokioje bendruomeniškoje šventėje, kai gali ne tik įsigyti širdžiai mielą daiktą ar gardėsį, bet ir pabendrauti, paklausyti muzikos, užsukti į parodas, įgyti žinių apie augalus. Tad visas šis kompleksas vilioja šiauliečius ir ne tik. Džiaugiamės, kad atvažiuoja svečių iš visos Lietuvos, Latvijos, turime nuolatinių gerbėjų“, - sakė A. Klimienė.
Pasak jos, nuo pat pirmosios šventės siekta ne tik puoselėti tradicijas, bet ir pateikti kažką naujo. „Mūsų Žolinės tikrai neįprastos. Laikėmės senųjų tradicijų suburdami bendruomenę: pirma duona, pirmas derlius, pirmas medus ir t. t. Tai išliko visus tuos dešimt metų. Tačiau nuolatos ieškome kažko naujesnio ir unikalesnio – ar parodos, ar seminarai, visada nauji dalyviai. Visa, kas vyksta šiandien, yra geriausia, ką turėjome per dešimt metų“, - patikino ŠU Botanikos sodo direktorė.

Kad velniai atstotų...
Šventėje bene labiausiai dėmesį traukė rūkstantis žolininkių ir Trakiškių puodas. Čia kiekvieną norintįjį žolininkės paprašydavo norą sugalvoti ir priklaupti prie puode rūkstančių žolių. „Kad velniai atstotų ir piktos dvasios nesikerotų“, - štai taip liaudiškai savo tikslus įvardijo žiniuonės iš Trakiškio. „Aprūkome, patepame tepalu nuo skausmų, šiek tiek vantomis pavanojame, patepame žolių užpilais – kad žmogus sveikas būtų. Taip vadinasi čerinimas, kitaip aprūkymas, įvairiomis vaistažolėmis“, - sakė žolininkių vadovė Janina Bikinienė. Paklausta, kuris gi augalas yra vaistažolių vaistažolė, J. Bikinienė čia pat ištraukė ir parodė dagilį. „Šitas dagilis, kuris gali būti ir kaip dekoratyvinis augalas – viena gydomiausių žolių. Nuo visko gydo, bet labiausiai - nuo vočių. Seniau labai dažnai žmonės kentėdavo nuo vočių, tad pirtyse būtent šia žole juos aprūkydavo. Pirtyse naudodavo visokias žoles, po pirties nusiprausę žmonės atsigerdavo arbatos. Kol kūnas nuogas, įkaitęs, išėjus iš pirties apsirūkydavo vaistažolėmis“, - aiškino J. Bikinienė.

„Aušros“ muziejaus dovanota rankšluosčių ir rankšluostinių paroda.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

J. Bikinienė pasakojo apie vaistažolių galias.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

A. Svilans demonstruoja vieną iš jurginų rūšių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.