Nuo šių metų sausio mėnesio dvigubai padidėjęs rinkliavos dydis už naminių gyvūnų laikymą sukėlė šiauliečių nepasitenkinimą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Nuo šių metų pradžios pakeitus rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose dydžius, visuomenėje kilo nepasitenkinimo banga. Į „Šiaulių naujienų“ redakciją skambinę ir rašę gyvūnėlių šeimininkai piktinosi, kad rinkliavą tenka mokėti neaišku už ką. Maža to, sumos atsiųstose sąskaitose ne vieną verčia griebtis už galvos.

Gyventojai nežino, už ką moka
„Rašo Jums senas nekilmingas šuo Bobikas. Noriu iškloti savo bėdą, kuri palietė ne tik mane, bet daugumą mano keturkojų giminaičių. Kas mėnesį šeimininkai už mane moka 10 litų gyvūnų rinkliavos mokestį. O kas nutiko vakar... Gavo šeimininkė už mane mokestį – pabalo, liūdnai atsiduso. Pasirodo, reikia sumokėti net 60 litų! Už ateinantį pusmetį. Pasikvietė kaimynę, Pilkės šeimininkę, abi svarsto, ką daryti. Uždirba tik „minimumus“, per brangu iš karto tiek mokėti ir dar į priekį. O jeigu už savaitės ar mėnesio mes letenas patiesim?“, – nuotaikingai visų keturkojų vardu į redakciją atsiųstame laiške problemas dėsto Bobikas.
Didžiausia problema, kad augintinių šeimininkai net neįsivaizduoja, kodėl buvo padidintas rinkliavos dydis ir už kokias suteiktas „paslaugas“ tenka ploninti piniginę: „Už ką tiek mokėti? Mums, šuniukams, jokių gerų permainų. Nėra aikštelių palakstyti, nei kur kojų pamankštinti. Negi pulsi į dalgio nemačiusią pakelę erkių pasirinkti? Net šiukšlių dėžių trūksta, kad sąžiningi šeimininkai turėtų kur išmesti surinktus mūsų „tortukus“.
Laiško autoriaus nuomone, tie gyvūnų šeimininkai, kurie gauna nedideles pajamas, neišgalės sumokėti nemažų mokesčių. Nesinorės prarasti ir gyvūno, jau tapusio šeimos nariu, todėl žmonės vengs registruoti savo augintinius arba juos išregistruos: „Girdėjau, kad šiuo metu mus, keturkojus, masiškai išregistruoja. Nugirdau, kad ir mano šeimininkė nutarė mane išregistruoti. Būsiu nelegalas. Ką jau čia padarysi. Gerai, kad ne į gatvę išmes, ar į mišką išveš. O kiek mūsų, keturkojų, laukia „Brisiaus galas“?

Masiškai išregistruojami gyvūnai
Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro gyvūnų registratorė Sandra Pociūtė patvirtina, kad vasario mėnesį į įstaigą plūdo žmonės, norėdami išregistruoti savo augintinius. „Iki šių metų vasario pirmos dienos Šiaulių mieste buvo užregistruoti 6 045 gyvūnai: 5 127 šunys ir 918 kačių. Tikslių duomenų šiuo metu neturime. Tačiau skaičiai pakito, nes vasario mėnesį pajutome labai didelį gyvūnų šeimininkų antplūdį, kurie prašė išregistruoti augintinius“, – sako registratorė.
S. Pociutės teigimu, įstaigoje lankėsi įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didžioji dauguma – senjorai. „Iki sausio pirmos dienos jiems nereikėjo mokėti už augintinius. Nuo šių metų pradžios jie turi mokėti pusę kainos. Sausio mėnesį nepajutome, kad ateitų daugiau žmonių. Gal senjorai pamiršo ar nesuko galvos, kol nereikėjo mokėti. O kai vasario mėnesį sulaukė sąskaitų, puolė pas mus išregistruoti augintinių“, – teigia gyvūnų registratorė.

Šuniškas gyvenimas gerės?
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė tikina, kad miesto savivaldybė apie masiškai išregistruojamus gyvūnus informacijos neturi. Jos teigimu, rinkliavos pakeitimu siekiama surinkti papildomų lėšų bešeimininkiams gyvūnams. Taip pat siekiama sumažinti be priežiūros esančių gyvūnų skaičių.
„Nors jau šešerius metus naminiai gyvūnai yra registruojami, nesurenkame pakankamai lėšų benamių gyvūnų gaudymui, globai, naujų savininkų paieškai. Už tokius darbus tenka sumokėti apie 70–80 tūkstančių litų. Taip pat buvo siekis, kad kuo daugiau gyvūnų būtų pažymėti mikroschemomis. Jos padėtų rasti šeimininką, jei gyvūnas netyčia pabėgtų“, – apie rinkliavos nuostatų pakeitimus pasakoja V. Pelenienė.
Paklausta, už kokias suteiktas „paslaugas“ tenka mokėti naminių gyvūnų šeimininkams, Viešosios tvarkos skyriaus vedėja prasitaria apie padarytas klaidas: „Nors sąskaitose nurodyta, jog reikia mokėti už paslaugas, tai nėra visiška tiesa. Administratoriai neteisingai įvardijo, kad rinkliava – tai paslauga. Bus renkama tiesiog rinkliava.“
V. Pelenienė teigia, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai patvirtino nuostatus, jog beveik visi surinkti pinigai bus taikomi įvairioms gyvūnų programoms: „Bus rengiami tiksliniai projektai, kačių sterilizavimo akcijų organizavimai, daugiau dėmesio bus skirta gyvūnų vedžiojimo aikštelėms. Kokios jos bebūtų, bet jos vis tiek yra įrengtos. Pernai, užpernai buvo skirta mažiau lėšų jų valymui, bet manome, kad padėtis gėrės. Taip pat yra numatyta įrengti dar dvi naujas naujas aikšteles.“

Mokėti reikia retai, bet „riebiai“
Į „Šiaulių naujienų“ redakciją skambinę ir rašę skaitytojai įrodinėjo, kad padidėjusi rinkliava nebūtų tokia skausminga, jei už gyvūną tektų mokėti kiekvieną mėnesį. Tačiau sąskaitų naminių gyvūnų šeimininkai sulaukia tik du kartus per metus.
„Sąskaita už mylimą gyvūną – lyg smūgis į paširdžius. Už šunį per pusmetį reikia sumokėti 60 litų. Tai lyg pinigų išmetimas į balą. Ir skausmingas. Per mėnesį išmestum 10 litų, o per pusmetį susidaro kur kas didesnė suma. Be to, kas nutiktų, jei netyčia mano augintinis nugaištų, o mokestis jau sumokėtas?“, – svarstė į redakciją paskambinusi šiaulietė Genovaitė.
Rinkliavą už daugiabučiuose laikomus gyvūnus renkančios UAB „Šiaulių būstas“ vadovas Darius Simonavičius teigia, kad sąskaitos siunčiamos tokiu dažnumu, koks numatytas sutartyje: „Pagal su Šiaulių miesto savivaldybe sudaryta sutartį, už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose gyventojams sąskaita pateikiama du kartus per metus: sausio ir liepos mėnesiais. Tačiau jei atsitiktų taip, kad sumokėjus mokestį už pusmetį gyvūnas nugaištų, pinigai šeimininkui būtų grąžinami. Tiesiog reikėtų mirties faktą įrodančio dokumento. Dėl to gyventojai turi kreiptis į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą, kur yra registruojami ir išregistruojami naminiai gyvūnai. Šis centras mums pateikia sąrašus, pagal kuriuos ir yra apmokestinami gyventojai.“
V. Pelenienė teigia, kad mokėdamas tik du kartus per metus, naminio gyvūno šeimininkas sutaupo: „Jei mokėtų kiekvieną mėnesį, išaugtų paslaugos administravimo mokestis. Be to, į bendrijų namus kiekvieną mėnesį nešti sąskaitas būtų nuostolinga, taip išaugtų sąskaitų savikaina.“
Primename, kad miesto taryba praėjusių metų gegužę nutarė nuo šių metų sausio mėnesio dvigubai padidinti rinkliavos dydžius už naminių gyvūnų laikymą. Patvirtinus šiuos pakeitimus, nuo šių metų pradžios gyventojai, daugiabutyje laikantys katę, turi mokėti 5 litus per mėnesį vietoj anksčiau buvusių 2 litų, už šunį kaina nuo 5 litų šoktelėjo iki 10. Mokestis už agresyvių veislių šunų laikymą nuo 20 litų padidėjo iki 30.
Nuo šios registracijos rinkliavos atleidžiami tie asmenys, kurie gyvūną įsigijo iš Gyvūnų globos namų, tie, kurie registruoja gyvūną su įskiepyta mikroschema arba laiko tarnybai reikalingą gyvūną. Agresyvios veislės šunys į šį sąrašą nepatenka. Gyvūno registracija kainuoja 20 litų, o perregistravimas ir išregistravimas yra nemokami.
Asmenys, kurie gyvena nuosavuose namuose, įsigiję šunį, privalo implantuoti jam identifikavimo mikroschemą, kurios kaina nuo 20 iki 40 litų ir daugiau.

Neregistruotų gyvūnų šeimininkams – bauda
V. Pelenienė teigia, kad yra daromi reidai, kurių metu tikrinama, ar naminiai gyvūnai yra užregistruoti. „Mums labai padeda daugiabučių namų bendrijų nariai, kurie nori, kad būtų tvarka, kad gyvūnai būtų prižiūrimi. Už neregistruotą gyvūną taikoma baudžiamoji atsakomybė – nuo įspėjimo iki 200 litų. Nuo 2011 metų kovo mėnesio yra administracinis nurodymas, kad pirmą kartą žmogui, kuris pripažįsta, kad padarė nusižengimą, skiriama 10 litų bauda“, – sako ji.