Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės slaugytojų kaltė neįrodyta – jie išleisti į laisvę.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Po devynių mėnesių bausmės vykdymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į laisvę buvo išleisti trys Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės slaugytojai. Apie šią medikų istoriją „Šiaulių naujienos“ ne kartą rašė. Pacientas pasiskundė, kad prieš jį medikai neteisėtai naudojo fizinę jėgą ir taip pažeidė vidaus organus. Penkerius metus trukę teismai pagaliau medikus išteisino. Jau nuo pirmadienio visi trys sugrįš į savo darbo vietas Psichiatrijos ligoninėje. Tačiau tuo viskas nesibaigia – slaugytojų byla bus iš naujo nagrinėjama apeliacine tvarka.

Grįžta į darbą
Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas, prisiminęs nelaimingąją istoriją ir nepagrįstus paciento kaltinimus slaugytojams: Romaldui Vainauskui, Andriui Kalnikui ir slaugytojo padėjėjui Tomui Peleckui, vardijo byloje įrašytus faktus, kurie visgi nebuvo įrodyti net pakartotinių tyrimų metu. Dabar E. Mikaliūnas džiaugiasi, kad bent laikinai teisybė triumfavo. Visą laiką, kol medikai kalėjo, juos palaikė kolegos. Kad gydytojų nekaltumas būtų įrodytas, buvo organizuojama Lietuvos psichiatrų asociacijos konferencija Šiauliuose ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos konferencija Klaipėdoje. Abi konferencijos priėmė rezoliucijas, kurias nusiuntė ir Aukščiausiajam Lietuvos teismui. E. Mikaliūnas mano, kad būtent šios gydytojų surengtos konferencijos davė impulsą, jog teismo procesai būtų nagrinėjami iš naujo.
Įstaigos direktorius E. Mikaliūnas buvo viešai pareiškęs, jog sutinka vėl priimti į darbą slaugytojus, kai šie bus išleisti į laisvę.
Pirmasis į darbą kovo 1 dieną grįžęs R. Vainauskas slaugytojo darbą tęsia Trečiajame afektinių ir psichozinių būsenų bendros psichiatrijos skyriuje.
Nuo kovo 4 dienos Antrajame psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriuje pradės dirbti slaugytojas A. Kalnikas.
Slaugytojo padėjėjas T. Peleckas taip pat nuo kovo 4 dienos sugrįžta dirbti į Ūmių būsenų skyrių.
„Mes buvome įsitikinę, kad esame teisūs, todėl visą kelią bandėme kovoti be advokato. Stengėmės lankytis teismuose, kad parodymai būtų pateikti kuo tiksliau, tačiau mūsų parodymus sugebėjo iškraipyti... Mes žinome, kad esame nekalti“, - kartojo T. Peleckas.
Paklausus slaugytojų, ar jie neketina keisti kvalifikacijos ir ieškotis kito darbo, kai dirbti slaugytojo darbą Psichiatrijos ligoninėje yra gana pavojinga, visi kaip susitarę sakė, kad tai jų mėgiamas darbas ir nemato priežasties, kodėl jį turėtų keisti.

Jėgos panaudojimas psichiatrijoje – nėra smurtinis veiksmas
Pasak R. Vainausko, dirbant Ūmių būsenų skyriuje psichiatrijoje kartais su pacientais reikia kovoti jėga. Tačiau jėgos panaudojimas turi būti kompetentingas. „Mediko jėga turi būti naudojama suvaržant paciento fizines jėgas, kad būtų užtikrintas paciento ir gydytojų saugumas. Tam yra skirti specialūs diržai, kurie nedaro žalos pacientui. Žmonės turėtų žinoti, kad šis procesas psichiatrijoje gana dažnas. Kasdien tenka fiksuoti pacientus, todėl apie šį veiksmą neteisinga galvoti kaip apie smurtavimą“, - aiškino R. Vainauskas.
Pasak Psichiatrijos ligoninės direktoriaus E. Mikaliūno, ligoninėje darbuotojai mokomi ir ruošiami, kad taikant kūno fiksaciją nebūtų sužalojamas pats pacientas. „Kaip fiksuoti, reikia išmanymo. Mes net bandėme atkurti situaciją, dėl ko ir buvo teisiami mūsų gydytojai. Supratome tik tai, kad mažoje erdvėje paciento niekas nespardė, nes kojos nebuvo kaip pakelti, o ką jau kalbėti apie šokinėjimą ant paciento kūno, todėl esame įsitikinę, kad slaugytojai buvo kaltinami neteisingai“, - sako E. Mikaliūnas.

Patirtis kalėjime, kurios niekam nelinkėtų
Šiaulių tardymo izoliatoriuje slaugytojai gyveno Ūkio aptarnavimo būryje ir dirbo darbus. R. Vainauskas dirbo statybos darbus, kurie medikui nesvetimi – jam teko dirbti vienerius metus statybos srityje užsienyje. A. Kalnikas kalinimo įstaigoje dirbo siuntinių skyriuje, kuriame po patikros buvo pernešami siuntiniai, o T. Peleckas buvo viršininkas. Būryje yra per 30 asmenų.
Slaugytojai sako, kad pabuvoti kalėjime niekam nelinkėtų, nes kalėjimas ir yra kalėjimas. Ribotos galimybės nusiprausti, šilumos trūkumas, drėgmės perteklius, mažos erdvės - tai kasdienybė Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pasak R. Vainausko, kalint labiausiai trūko bendravimo su artimaisiais ir kolegomis, tačiau kas vyksta laisvėje visada sekė – žiūrėjo televizorių, skaitė laikraščius. „Laisvalaikiu sportavome, žaidėme krepšinį, todėl nebuvo kada liūdėti“, - teigė T. Peleckas.

Psichiatrijos ligoninės direktorius E. Mikaliūnas mano, kad būtent gydytojų surengtos konferencijos davė impulsą, jog teismo procesai dėl teisiamų slaugytojų būtų nagrinėjami iš naujo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.