Šiaulių civilinio oro uosto plėtros planą pristatę olandų įmonės atstovai tikino, kad tik viena alternatyva, kainuosianti 230 milijonų litų, yra tinkamiausia. Paprašius pateikti kitų alternatyvų sąmatas, rengėjai kažkodėl to padaryti negalėjo.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS

Vakar miesto Tarybos nariams, valdininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims buvo pristatytas Savivaldybės įmonės Šiaulių civilinio oro uosto plėtros planas. Po pristatymo kilo diskusijos, kurių klausantis susidarė įspūdis, kad planas parengtas su didžiuliais trūkumais, o Savivaldybė eilinį kartą pradeda darbą ne nuo to galo. Pusę milijono litų mokesčių mokėtojams kainavęs planas gali tiesiog atgulti į stalčių.

Ilgametė plėtra su milžiniškomis išlaidomis
Šiaulių civilinio oro uosto plėtros planą užsakyta parengti olandų kompanijai, kuri užsiima oro uostų konsultavimu. Tai jau trečias olandų vizitas Šiauliuose ir šį kartą pristatytas preliminarus plėtros planas bei projekto sąmata.
Plano rengėjai akcentavo, kad Šiaulių civiliniame oro uoste svarbu vystyti krovinių pervežimą, o visiškai atsisakyti galimybės keliauti žmonėms, kadangi sudaroma per didelė konkurencija iš netoliese esančių Vilniaus, Kauno, Palangos ir Rygos oro uostų.
Preliminariais skaičiavimais, kad būtų tinkamai įrengta kroviniams gabenti reikiama infrastruktūra (krovinių saugyklos, iškrovimo aikštelės, takai ir kiti pastatai), tam reikėtų investuoti daugiau nei 230 milijonų litų. Plano rengėjai pabrėžė, kad skaičiavimai atlikti šių dienų kainomis. Tad negalima atmesti galimybės, jog sąmata ateityje gali ir išaugti, kadangi investicijos numatomos labai ilgam laikotarpiui – iki pat 2027 metų.

Daugybė trūkumų
Planuojama, kad iki tų metų Šiaulių oro uoste jau būtų pasiektas pikas – apie 65 tūkstančiai tonų krovinių per metus. Per dieną būtų aptarnaujami mažiausiai 6 lėktuvai. Kaip pavyzdys pateiktos kitos šalys. Per pastaruosius metus visi Lenkijos oro uostai pergabena 60 tūkstančių tonų krovinių per metus. Tad taip išeina, kad numatoma, jog po dvidešimties metų vien tik per Šiaulius bus gabenama tiek krovinių, kiek dabar vos apima visa Lenkija.
Tačiau pristatymo metu pradėjo lįsti ir kiti plano trūkumai bei neaiškumai. Patys plano rengėjai pastebėjo, kad Savivaldybė neturi tokių didelių finansinių išteklių, kokius jie numatė rengiamame plane, kadangi pats oro uostas, anot plano rengėjų, per metus generuoja tik 5 milijonų litų apyvartą. Tad būtina, kad šio projekto imtųsi arba valstybė, arba atsirastų privatus investuotojas. Jau gerai žinoma, kaip Savivaldybei sekasi ieškoti privataus investuotojo Viešajam logistikos centrui: praskraidyta daugiau nei šimtas tūkstančių litų, o apčiuopiamų rezultatų kol kas nematyti.

Išskyrė tik vieną alternatyvą
Plano rengėjai pateikė tris oro uosto plėtros alternatyvas, tačiau vieną iš jų išskyrė kaip realiausią ir viso pristatymo metu rėmėsi tik vienu variantu, kuris ir yra įkainotas 230 milijonų litų. Pagal šį variantą, dabartinis peronas nėra tinkamas, angarai prašosi rekonstrukcijos, tad pigiau būtų kariškių teritorijoje pastatyti naują peroną. Kiek tai atsieitų pigiau nei naudotis jau esamais pastatais, plano rengėjai negalėjo tiksliai pasakyti.
Susidarė įspūdis, kad kiti oro uosto plėtros variantai detaliau net nebuvo nagrinėti. Kaip pastebėjo kai kurie pristatyme dalyvavę miesto Tarybos nariai, galbūt paaiškėtų, jog kiti variantai yra pigesni.

Braunasi į kariškių teritoriją
Krašto apsaugos ministerija prieš kelias savaites plano rengėjams buvo raštu pateikusi tris esmines pastabas: griežtai laikytis civiliniam oro uostui numatytos teritorijos, nerengti projekto kariškių teritorijos sąskaita ir viską derinti su ministerija. Anot posėdyje dalyvavusių kariškių atstovų, su jais niekas nebuvo derinta.
Panašu, kad susidarė tokia situacija, kad pirma buvo parengtas planas, kurio rengėjai numato įsikišimą į svetimą teritoriją, ir tik po to siūloma eiti tartis dėl galimybės svetimoje teritorijoje ką nors pastatyti.
Stebint mero Justino Sartausko reakciją atrodė, kad jis netgi nežinojo, kur ir kaip reikės kreiptis bei su kuo – ar su Krašto apsaugos ministerija, ar su Aviacijos bazės vadais – tartis. Toks mero blaškymasis salėje sėdėjusiam Aviacijos bazės vadui Vidmantui Raklevičiui, žiūrint iš šalies, kėlė tik galvos skausmą.

Suplanuotas vienas įvažiavimas
Diskutuojant išaiškėjo, kad plano rengėjai nelabai skiria peroną ir karinę aikštelę (angliškai kalbėję olandai nuolat minėjo karinę aikštelę, o vertėjas tai vertė kaip peroną).
Iš salės pasigirdo ir klausimų, ar tikrai užteks vienintelio suplanuoto įvažiavimo į teritoriją. Anot plano rengėjų, vieno įvažiavimo pakanka. Pagal dabartinį detalųjį planą įvažiavimas į oro uosto teritoriją yra priešingoje teritorijos pusėje nei numatyta vieta iškrauti kroviniams, tad krovininėms mašinoms teks ne tik įvažiuoti į oro uosto teritoriją, bet ir važiuoti iš vieno galo į kitą.
Būtų galima įrengti ir antrąjį, artimesnį įvažiavimą, tačiau jis eitų per kariškių teritoriją. Bet dėl to taip pat reikia tartis su Krašto apsaugos ministerija. Pasak kai kurių politikų, to buvo galima išvengti prieš keletą mėnesių, kai buvo tvirtinamas detalusis civilinio oro uosto planas.

Šiaulių oro uosto priežiūros ir orlaivių aptarnavimo skyriaus vadovas Artūras Juškevičius domėjosi, kodėl plano rengėjai siūlo tik vieną oro uosto plėtros galimybę ir kodėl būtina statyti naujus statinius svetimoje teritorijoje.

 Šiaulių oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovo Algirdo Ulčino nuomone, kažkas yra suinteresuotas įgyvendinti tik vieną plano rengėjų pateiktą plėtros galimybę, o ir pats pusę milijono litų kainavęs planas parengtas atsainiai.

 Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas Vidmantas Raklevičius teigė, kad Savivaldybė, pirmiau nepasitarusi su kariškiais, įstūmė plano rengėjus į kampą.

Vaido SIMANAUSKO nuotr.