Šiaulietis, verslininkas įmonės, investuojančios į žemės ūkį, valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius Šiaulių universitete vykusioje konferencijoje kalbėjo apie verslo galimybes Šiauliuose. Jis susirinkusiems atskleidė savo verslo sėkmės paslaptį, papasakojo apie verslo plėtros planus. Šiaulių miesto savivaldybei, verslininkams, darbo ieškantiems specialistams žėrė patarimus ką daryti, kad miestas netuštėtų ir pulsuotų gyvybe.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Specialistams trūksta universalumo
„Šiauliai – puikus miestas gyvenimui. Čia mažesnė neišpuikusi bendruomenė, verslui palanki aplinka“, – tokiais žodžiais savo pasakojimą pradėjo K. Juščius.
Jis susirinkusiems atskleidė, kad niekada nebuvo praradęs emocinio ryšio su gimtuoju miestu, todėl net nesvarstė galimybės verslą kurti kur nors kitur. Vos tik baigęs universitetą iš karto įsigijo tris fermas ir tapo vienos žemės ūkio įmonės didžiausiu akcininku Lietuvoje.
Vis dėlto pripažino, kad jam teko nemenkai paplušėti, jog pasiektų tai, ką turi dabar. Mokslus baigęs jaunuolis turėjo greitai užaugti bei tapti visų sričių meistru. Vienu metu šiaulietis buvo ir verslininku, ir vadybininku, ir buhalteriu, ir technologu, net inžinieriumi.
Kalbėdamas apie būtinybę išmanyti kuo daugiau skirtingų sričių, susirinkusiems atskleidė pagrindinį jaunųjų specialistų trūkumą: „Bet kuriame versle, ypač specializuotame, reikia daug skirtingos kvalifikacijos turinčių žmonių. Tačiau žvelgiant į šiandieninę situaciją, matyti, kad žmonės nėra tokie universalūs.“

Šiauliečiai neranda trokštamo darbo
Verslininkas akcentavo, kad Šiauliuose aplinka verslui yra tinkama, tačiau čia trūksta potencialo kurtis naujiems. Kėlė klausimą, ar mieste yra specialistų, galinčių kurti neregėtus verslus, kurių iki šiol nebuvo.
Valdybos pirmininko nuomone, Šiauliai stiprūs tradicinės gamybos pramonėje, bet silpni technologijų, inovacijų srityse ir t. t.
Todėl, anot jo, labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kurios skatintų jaunuosius specialistus pasilikti mieste, o ne išvykti kitur.
„Specialistai dažniausiai mieste neberanda savo kvalifikacijos darbo. Patys tobuliausi smalsiausi išvyksta į užsienį ir pan. Čia negrįžta ne todėl, kad nepatinka aplinka, draugai ar gatvė, kurioje gyvena, bet dėl to, jog čia nėra ką veikti“, – akcentavo K. Juščius.
Taip atsiranda uždaras ratas. Technologijų bendrovės nesikuria, nes specialistai savo verslus įkuria kituose miestuose, o įgiję aukštąjį išsilavinimą negrįžta, nes neranda kur dirbti. Todėl Šiauliai tuštėja arba tampa darbininkų miestu.

Reikia išlaikyti pačius protingiausius
Specialistas pateikė pasiūlymą ką daryti, kad šiauliečiai norėtų pasilikti čia dirbti. Jo teigimu, norint dirbti konkrečioje įmonėje, nebūtina išvažiuoti į Vilnių. Nereikia kitame mieste įkurti net atskiro padalinio.
Užtenka išsinuomoti du tris kabinetus, konferencijų salę ir įsigyti ryšio priemonę, kuria tiesiogiai internetu būtų galima bendrauti su kolegomis.
Tai įgyvendinus žmonės turės galimybę likti savo gimtajame mieste. Pradės kurtis nauji gamybos padaliniai ir pan.
„Svarbiausia Šiauliuose išlaikyti pačius protingiausius žmones, kurie su savo miestu dar nėra atsiskyrę emociškai. Jeigu jie išvažiuos, čia jokių proveržių nebus“, – pabrėžė K. Juščius.

Negaili kritikos aukštosioms mokykloms
Verslininkas negailėjo patarimų ir aukštųjų mokyklų vadovams. Jis atkreipė dėmesį, kad šiandien darbdaviams susirasti specialistą, kuris iš karto galėtų pretenduoti į aukščiausias pareigybes – praktiškai neįmanoma. Dažniausiai karjeros laiptais kyla darbuotojai pradėję dirbti nuo žemiausio lygmens. Todėl iškėlė klausimą, kas turėtų ugdyti jaunuosius specialistus: pačios įmonės ar universitetai.
„Mes, verslininkai, neturėtumėme būti atsakingi už ekspertų ruošimą. Juos ugdyti turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos. Tačiau bėda ta, kad universitetai neparuošia galinčio dirbti specialisto. Duoda kažkokius pagrindus, žinių, bet nenukreipia į konkrečios patirties paieškas“, – akcentavo jis.
Šiaulietis pastebėjo ir kitų ydų mūsų švietimo sistemoje.
Pavyzdžiui, aukštosiose mokyklose dažniausiai mokosi jauni asmenys, kurie patys nežino, ko nori ir siekia iš gyvenimo. Būdami jauni jie tingi rimtai žiūrėti į mokslą, galvoja tik kaip išlaikyti egzaminus bei „prasėdėti“ paskaitą.
Situacija pasikeistų, jei universitetai, kolegijos labiau orientuotųsi į tuos, kuriems trūksta kažkokios kvalifikacijos. Pavyzdžiui, galėtų surengti dviejų mėnesių kursus, kuriuose padėtų žmonėms įgyti tokių žinių, kurių jiems trūksta labiausiai.

Šiauliuose aplinka verslui yra tinkama, tačiau čia trūksta potencialo kurtis naujiems.
Artūro STAPONKAUS nuotr.