Judita AUKŠČIONYTĖ

Nors spalis – roto viruso pakilimo mėnuo, tačiau Moters ir vaiko klinikos Vaikų infekcinių ligų skyriuje gydoma tik keletas vaikų, kuriems tyrimu patvirtintas roto virusas. Pasak skyriaus vedėjo Igorio Strupeikio, vaikus sargdina ne tik roto virusas. Panašūs ligos požymiai ir tada, kai ligos sukėlėjas noro, aveno virusas. Tačiau esama ir skirtumų: vaikų nevargina tokia aukšta temperatūra, kaip yra roto viruso atveju. Serga vyresni vaikai, paaugliai. Dėl lėšų stokos Vaikų ligų klinikoje tiriamas tik roto virusas. Jei tyrimo rezultatas neigiamas - diagnozuojama noro virusinė infekcija.

Moters ir vaiko klinikos Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Igoris Strupeikis sako, jog šiuo metu  nestinga nei vemiančių, nei viduriuojančių pacientų, tačiau tyrimais roto virusas jiems nepatvirtinamas. Tuo atveju, kai roto viruso tyrimas neigiamas - diagnozuojamas noro virusas. Nebetiriamas ir labai retai pasitaikantis aveno virusas, nes šie tyrimai, gydymo įstaigoje esant finansinių problemų, pasak vedėjo, tikrai nepasiteisina. Nors simptomais, pasak I. Strupeikio, jis labai panašus į roto virusą, tačiau ligoniai, susirgę noro virusu, serga daug lengviau, jų nevargina karščiavimas, o vėmimas ir viduriavimas trumpesnis. 

Nors noro virusine infekcine dažniausiai serga vaikai ir paaugliai, tačiau infekcijos neišvengia ir suaugusieji. Todėl jei jau vemia, tai dažniausiai vemia visa šeima. Skyriaus pacientai, kuriems diagnozuojamas noro virusas, pasak mediko, dažniausiai ir patvirtina, kad galėjo užsikrėsti nuo šeimos narių. Noro virusas paguldo ir vyresnius vaikus bei suaugusiuosius.

Noro viruso sukelti negalavimai gali užtrukti vieną-tris paras. Labai retais atvejais sergama ilgiau, ir dešimt parų. Kiekvienas noro viruso infekcija persirgęs žmogus įgyja imunitetą. Tačiau jis trumpalaikis ir susergama, jei viruso nepavyksta išvengti, net keletą kartų.

Būna ir taip, kad žmogus net nepajaučia ligos simptomų, nors yra užsikrėtęs. Tačiau toks pavojingas aplinkiniams, nes pats nežinodamas platina virusą ir užkrečia daug žmonių.

Užsikrėtus noro virusu liga pasireiškia po 1-2 parų. Ypatingo gydymo, sergant noro virusine infekcija, pasak I. Strupeikio, nėra. Svarbiausia organizmą papildyti skysčiais, kuriuos jis praranda vemiant ir viduriuojant. Medikai paprastai skiria žarnyno bakterijų, druskų ir mineralinių medžiagų balansą organizme atkuriančių gėrimų. Tais atvejais, kai ligonis gydomas namie, reikia taip pat girdyti specialiu druskos tirpalu. Jei ligonis pradedamas gydyti pirmą parą, dažnai tokio gydymo ir pakanka. Ligonis gali ir valgyti, tik maistas turėtų būti lengviau virškinamas.

Noro virusas išsilaiko ligonio išskyrose, todėl ligoniui vemiant ir viduriuojant plinta aplinkoje. Todėl ir šeimoje, o ypač vaikų kolektyvuose, kur susirgo nors vienas vaikas, užsikrėsti noro virusu gali beveik visi, kontaktavę su infekcija.

Pasak mediko, virusai gali plisti per išmatas, gali plisti ir oro lašeliniu keliu. Tačiau dažniausiai - buitinio kontakto keliu. Užsikrečiama ir per užterštą maistą, vandenį bei buities reikmenis. Todėl ypač svarbu dažnai plauti rankas, laikytis asmens higienos. O tuomet, kai slaugomas ligonis, valyti patalpas ne tik drėgna pašluoste, bet ir chloro junginių turinčiais skysčiais.

Virusai, pasak mediko, atsparūs aplinkoje ir pakanka jų mažo kiekio, kad sveikas žmogus užsikrėstų. Infekcija lengvai plinta per įvairius daiktus, maistą, vandenį. Akivaizdu, jog šia infekcija galima sirgti keletą kartų, kai užsikrečiama skirtingų grupių ar tipų virusais. Tačiau sergant antrą ar trečią kartą sergama daug lengviau.