J. Norvila: „Padėdami kitiems nieko iš savęs neatimame.“ 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Pasaulyje skurde gyvenančių žmonių sumažėjo per pusę, tačiau 1 iš 9 žmonių pasaulyje vis dar yra alkanas. ES ragina prisidėti prie besivystančių šalių gyvenimo gerinimo ir tarptautinės bendruomenės pastangų.
Šiaulių miesto savivaldybėje vykusioje diskusijoje nelikti abejingiems ragino ir Lietuvos nevyriausybinių vystomojo švietimo ir bendradarbiavimo tinklo asociacijos LITDEA valdybos narys Julius Norvila.
Susitikime nevyriausybinių organizacijų atstovai, verslininkai su ekspertu aptarė pasaulio vystymosi aktualijas. Diskutavo, kaip prie šių problemų sprendimo galėtų prisidėti kiekviena Šiaulių mieste, rajone veikianti organizacija ar gyventojas.

Rezultatai netobuli, bet pažanga matyti
Skurdo ir bado mažinimas, kokybiškas švietimas, sveikatos apsauga, lyčių lygybė, darnus pasaulio vystymasis, kova su klimato kaita – tai pagrindiniai tikslai, kurių siekia Europa. Kol kas nepavyko šių problemų visiškai išspręsti, tačiau jau galima pastebėti tam tikrų rezultatų.
Pavyzdžiui, tarptautinės bendruomenės dėka nuo 1990 m. skurde gyvenančių žmonių ir vaikų sumažėjo perpus. Dabar 91 proc. vaikų besivystančiose šalyse lanko mokyklą. Užsikrėtusiųjų ŽIV/AIDS skaičius taip pat mažėja.
Vis dėlto problemos sprendžiamos ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Todėl po rugsėjo pabaigoje Niujorke vykusios Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos sesijos metu nuspręsta iškelti daugiau darnaus vystymosi tikslų ir iki 2030 m. atlikti 169 užduotis.

Globalios problemos liečia nevisus
Valstybių vadovų noras prisidėti prie globalių problemų sprendimo iš tiesų džiugina. Vis dėlto didžioji visuomenės dalis gyvena taip, tarsi globalios problemos jos neliestų. Ne gana to, šalių vystymuisi kasmet lėšų skiriama vis mažiau.
Kaip žinia, pasaulis tam skiria daugiau nei 123 mlrd. eurų, ES 2014 m. skyrė 56,5 mlrd. eurų. Lietuva – 34,6 mln. eurų, t. y. trečdaliu mažiau, negu yra įsipareigojusi.
Be to, prieštaraujančių skaičius vis didėja: 2005 m. prieš vystomąjį bendradarbiavimą buvo 5,4 proc., o 2010 m. – 33 proc.
Tad kuo svarbus vystomasis bendradarbiavimas ir kodėl verta prie to prisidėti?
„Nors politiškai ši sritis atrodo nesvarbi, bet ji atlieka ypatingą vaidmenį. Pristato Lietuvą pasauliui, įtraukia žmones į prasmingą veiklą, leidžia pažvelgti į mūsų reikalus iš globalios perspektyvos“, – diskusijos metu kalbėjo J. Norvila.
Anot jo, prisidėdami ir mažindami skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruodami besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką, kartu mes stipriname taiką ir stabilumą pasaulyje, galimybes saugiai ir taikiai gyventi, keliauti, studijuoti, kurti.

Rūpi tik savos bėdos
Specialistas sakė, kad kiekvienas pilietis turi išmanyti nacionalinę vystymosi bendradarbiavimo politiką, nes tai yra susiję su šalies prestižu tarptautinėje erdvėje, viešaisiais pinigais ir jų panaudojimu.
„Reikia suprasti, kaip skirtingų šalių piliečiai yra tarpusavyje susiję. Suvokti, kokį poveikį vienas kitam darome. Prisiimti atsakomybę ir prie vystomojo bendradarbiavimo prisidėti“, – imtis veiksmų susirinkusius ragino J. Norvila.
Vystomojo bendradarbiavimo ekspertas skatino domėtis, kiek globalių problemų sprendimui Lietuva skiria pinigų. Bendrauti su žmonėmis, kurie priima sprendimus: nacionalinio ar vietos lygmens politikais ir pan. Daryti įtaką valdžios sprendimams. Prisidėti prie pilietinių akcijų ir jas sąmoningai palaikyti. Taip pat savanoriauti, atsakingai vartoti, padėti vargstantiems, aukoti, gerbti kitas kultūras.
Atrodo, tai padaryti nėra labai sunku, bet norinčiųjų prisidėti prie problemų sprendimo praktiškai neatsiranda. „Kodėl turėtumėme spręsti globalias problemas, jeigu ir mūsų šalyje yra daug bėdų?“ – atkerta lietuviai.
Tačiau, specialisto nuomone, taip sako tik tie, kurie apie vystomąjį bendradarbiavimą mažai žino: „Manau, globalios problemos yra aktualios kiekvienam žmogui. Teigiantys priešingai galbūt iš tiesų nori pasakyti visai ką kita. Gal kad jiems apie tai neužtenka informacijos, jog kažkas juos apleido ir pan.“

Ragino aktyviau veikti
Nors 2015 m. yra paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais, apie tai Lietuvoje kalbama mažai. Apie bendradarbiavimą prisimenama tik tada, kai atsiduriama su rimtais padariniais, pavyzdžiui, pabėgėlių krize. Tai rodo, kad vystomasis bendradarbiavimas tarsi atsiduria antrajame plane.
Anot jo J. Norvilos, būtent todėl globalinės problemos nėra sprendžiamos taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Vystomuoju bendradarbiavimu reikia užsiimti nuolat. Ne tada, kai ištinka krizės ir migracijos srautų nebeįmanoma suvaldyti. Reikia finansinę paramą ne mažinti, bet didinti“, – akcentavo specialistas.
Taip pat ragino daugiau atsakomybės prisiimti miestų savivaldybėms. Esą jos galėtų aktyviau bendradarbiauti su kitų šalių miestais-partneriais, rengti bendradarbiavimo programas ir pan.

Atbaido stereotipai
Nuo aktyvesnio prisidėjimo prie bendradarbiavimo veiklos atbaido ir baimė, jog pinigai nukeliaus ne ten, kur reikia. Žiniasklaidoje netrūksta pranešimų apie tai, kad, pavyzdžiui, gyventojų suaukoti pinigai Afrikos našlaičiams nukeliauja į privačias rankas ir tikrųjų aukų nepasiekia.
Tačiau specialisto teigimu, tai ne visada būna tiesa: „Kiekvienas ES projektas yra labai sudėtingas. Jis stebimas ir vykdomas remiantis tiek Lietuvos, tiek šalių partnerių įstatymais. Todėl kelias korupcijai čia tikrai nėra atviras. Aišku, galbūt ne visus projektus pavyksta įgyvendinti idealiai, tačiau konkretūs rezultatai jau yra matomi.“
Ekspertas primena, kad yra nuolat atliekamas ES programų auditas. Europos audito rūmai kasmet nagrinėja konkrečius projektus ir šalių programas. Jeigu įtariamas sukčiavimas arba korupcija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba gali tirti atvejus, apie kuriuos jai pranešta.
Europos Komisija ir ES delegacijos paramą gaunančiose šalyse stebi ir kontroliuoja jų finansuojamus projektus ir programas, lankosi pas projektų vykdytojus.
Jei kyla rimtų įtarimų, kad lėšos naudojamos netinkamai, ES gali sustabdyti finansavimą ir imtis reikiamų priemonių. Gali būti pareikalauta lėšas grąžinti.

Savos problemos rimtesnės
Diskusijoje dalyvavęs verslininkas Edmundas Jovaišis susirinkusiems priminė, kad Lietuva, Šiauliai taip pat susiduria su rimtomis problemomis. Jo nuomone, pirmiausia reikia spręsti šalies problemas, o tik po to galvoti, kaip padėti dar besivystančioms šalims.
„Mūsų lietuviai užima pirmąją vietą pasaulyje kaip savižudžiai. Lietuvoje neveiksmingai sprendžiamos žmonių sveikatingumo problemos. Reikėtų, kad Lietuvos valdžia nustotų propaguoti cinišką sistemą, auginančią sau nuolatinės globos ir gydymo psichotropiniais vaistais objektus nuo pat kūdikių namų iki senjorų mirties. Didinti žmonių užimtumą, skatinti turizmą“, – esmines problemas, kurias reikėtų aktyviau spręsti, dėstė E. Jovaišis.
Jis taip pat ragino atsigręžti į Ukrainą ir nukentėjusiems žmonėms padėti ne žodžiais, bet darbais.
Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Navickienė pridūrė, kad Lietuvoje reikėtų mažinti socialinę atskirtį. Anot jos, daugėja mokinių, kurie nelanko mokyklos, pasirenka gatvę ir įsitraukia į nusikalstamas veiklas. Taip pat trūksta sąlygų, kad žmonės senatvėje galėtų gyventi oriai.

Neatsižvelgiama į NVO norus
E. Navickienė įžvelgė ir kitą problemą. Esą nevyriausybinės organizacijos prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo nori, bet vadovaujančiosios tarybos į jų gerus norus praktiškai neatsižvelgia.
„Kalbą su politinėmis organizacijomis randame sunkiai. Pavyzdžiui, socialinę paslaugą galėtumėme teikti pigiau ir geriau, bet mums tai nėra leidžiama. Be to, mums keliami reikalavimai yra didesni, o finansavimą ne taip lengva gauti“, – akcentavo nevyriausybinių organizacijų atstovė.
J. Norvila pritarė išsakytoms mintims, tačiau pabrėžė, kad kai rūpinamės ne tik savo, bet ir kitų bėdomis, pasaulį darome gražesnį.
„Nereikėtų galvoti tik apie save ir erzintis dėl to, kad reikia mokėti mokesčius ir dalį lėšų skirti kitiems. Jeigu užsikasime tik savo požiūryje, nieko nepasieksime. Padėdami kitiems nieko iš savęs neatimame, priešingai – taip patys save ugdome ir atrandame vietą globalinių iššūkių kontekste“, – reziumavo vystomojo bendradarbiavimo ekspertas.