
Centrinis Šiaulių turgus jau nebėra toks šiauliečių ir miesto svečių traukos taškas, koks buvo dar visai neseniai. Ir dėl to kalti ne prekybos centrai ir stichiškai ar nestichiškai prie jų atsiradę turgeliai. Ir, ko gero, ne tik miesto pietinio ir pramoninio rajonų patrauklumas, paskatinęs nemažai parduotuvių parduotuvėlių ten persikelti. Tiesiog centriniame turguje kuo toliau, tuo labiau aštrėja santykiai tarp prekybos vietų nuomotojo ir nuomininkų-prekeivių dėl nuomos kainų. Juk tai akivaizdžiai matoma jau vien iš to, kad vis daugiau prekiaujama ne pačiame turguje, o šalia jo. Skundų dėl to, aišku, sulaukė ir Miesto savivaldybė, tačiau į nuomotojo-nuomininko santykius ji negali kištis.
UAB „Šiaulių lyra“ vizualizacijos
Dina RAKAUSKIENĖ
Tad panašu, kad jau dabar nekantriai laukiama naujos eros, kai Šiauliuose atsiras sveikos konkurencijos, o ryškus pastatas aiškiai kvies pirkėjus užsukti, apsipirkti ir net praleisti laisvalaikį. Būtent toks netrukus ir atsiras Dainų rajono lokaliniame centre – komercinės paskirties pastatas su požemine automobilių aikštele. Čia bus galima parduoti ir paties užaugintą derlių, ir šviežią mėsą ar žuvį, užsiimti pramonine prekyba. Neabejotina, kad lauko ir vidaus prekyba iš miesto centro tikrai kelsis į naujas ir šiuolaikiškas erdves Dainų rajone.
Turguose nėra pirkėjų, nes nėra... pardavėjų?
Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius Eduardas Bivainis, komentuodamas centrinio turgaus erdvių nuomos kainų situaciją, sako: „Centrinio turgaus kioskeliai tušti iš esmės. Ir argumentas – nėra klientų, o klientų nėra, nes nėra prekiautojų.“
Tad kokios alternatyvos? Žemdirbių turgus Gytarių rajone natūraliai sunyko, o dabar vyksta diskusija dėl Lieporių turgelio, nes prekeiviai nori atsistoti būtinai pačiame priekyje, ten, kur seniau niekada nestovėdavo – prie dviračių tako... Ir akivaizdu dėl ko – prekiautojai nori būti matomi, pirmesni, greitesni. Šiandien ir senojoje Lieporių turgavietės pusėje stalai tušti, nes esą ten nėra žmonių. „O ko jiems ten eiti, jeigu prekiautojų nėra?“ – retoriškai klausia E. Bivainis.
Administracijos direktoriaus teigimu, nors aplink intensyviausias zonas yra daug kitų laisvų zonų, puikiausiai tinkančių prekybai, niekas ten nesiveržia prekiauti, nors paradoksalu tai, kad patys prekeiviai pasiūlė įteisinti vietą šalia centrinės miesto turgavietės su labai brangiomis prekybos vietomis.
Turgus Dainuose – patogiau ir prekiautojams, ir pirkėjams
Ką gi, vasaros pabaigoje Šiauliuose ims kilti visiškai nauja, ryški ir šiuolaikiška alternatyva prekiautojams. Panašu, kad turgavietė pietiniame rajone – nekantriai laukta erdvė. Vientisas kompleksas pasižymės balansu – niekas nesijaus tarsi už borto. Čia galima pasinaudoti E. Bivainio teiginiu: jeigu žmonės žinos, kad ten yra prekiautojų, jie natūraliai aplankys tą vietą. Toks turgus ir išdygs pietiniame Šiaulių rajone, neabejotinai įnešantis dinamikos.
UAB „Šiaulių lyra“ projektų vadovė Jovita Šilkūnaitė informavo, kad vykdant gyventojų apklausą
paaiškėjo, jog Dainų mikrorajone turgus yra išties reikalingas – tam pritarė per 80 proc. apklausoje dalyvavusiųjų.
„Nedaug kas turi galimybę išvažiuoti iš pietinio rajono į senamiestį ar kitus turgus nusipirkti šviežios mėsos, grietinėlės, kitų produktų. O mes ir suteiksime galimybę visa tai, ko reikia, įsigyti Dainų rajone – kad būtų patogu žmonėms“, – sako J. Šilkūnaitė.
O gero bus daug. Vasarą čia veiks atviras turgus po stogine, kur bus galima parduoti visas sodų ir daržų gėrybes. Pirmajame pastato aukšte projektuojama erdvė, kurioje prekyba vyks specializuotose prekybos salelėse, čia įsikurs greito maisto kavinė, prekiausianti vietoje gaminamomis picomis ar kebabais. Iš pirmo aukšto laiptais bus galima patekti į požeminę automobilių saugyklą. Pirkėjų patogumui veiks stiklinis keleivinis liftas, kuriuo galima patekti į visus aukštus. Veiks ir vienas keleivinis-krovininis 3 sustojimų liftas.
Antrame aukšte projektuojamoje pagrindinėje erdvėje bus prekiaujama mėsa ir jos gaminiais, žuvimi ir jos gaminiais, konditerijos, pieno ir jogurto produktais. Prekyba bus organizuojama prekybos salelėse. Taip pat antrame aukšte projektuojamos pagalbinės, mėsos išpjaustymo ir taros plovimo patalpos, negilaus šaldymo kameros, veterinaro patalpa, kontrolieriaus ir prekių priėmimo zona. Čia bus bendra erdvė prekybai salelėse bei greito maisto kavinukė su pagalbinėmis patalpomis, kepyklėlė. Tame pačiame aukšte – lankytojų tualetai vyrams ir moterims bei žmonėms su negalia.
O trečiajame aukšte suprojektuota 150 kv. m kavinė lankytojams, 42 laisvo planavimo specializuoti 12 – 29 kv. m prekybos paviljonai, pastato administracijos bei dirbančio personalo persirengimo ir poilsio patalpos. Šiame aukšte veiks lauko terasa.
Teritorijoje projektuojamas bendras apšvietimas bei vaizdo stebėjimo sistema. Bus įrengti pėsčiųjų takai, privažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelė. Sklype numatomos 24 automobilių stovėjimo vietos.
„Tikiu, kad didelė dalis šiauliečių iš pietinio rajono niekur nebevažiuos, nes kainos bus tos pačios, o kelionės kaštai – mažesni. Be to, juk bus patogiau apsipirkti arčiau namų, nei kartą per savaitę važiuoti, sakykim, į miesto centrą“, – sako J. Šilkūnaitė.
Planuojama, kad rugpjūtį prasidėsiančios turgaus statybos truks mažiau nei metus.



