
Įpratome galvoti, kad visa Lietuva – tik Vilnius. O mūsų šalies istorijos pagrindas – tai Valdovų rūmai. Anaiptol – juk yra Saulės mūšis. Projektas „Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“ ir visi, kuriems bent kiek rūpi mūsų žemių istorija, nekantriai lauks Seimo rudens sesijos. Sunku sugalvoti, koks žodžių junginys geriau tinka už „projektas privalo būti pabaigtas“, kai bemaž pusė rimtų darbų atlikta, kai per 2008 – 2013 m. įsisavinta 2074,5 tūkst., o darbų liko už 2836,75 tūkst. litų. Tai likutis pagal finansinius dokumentus: pabrangimas nekonstatuojamas, nes situacija bus aiški atlikus viešuosius pirkimus likusiems statybos darbams. Projekto finansavimas pasibaigė 2012 m. Deja, kito kelio projekto pabaigai pasiekti nėra – tik raštų ir kreipimosi popierių krūva. To nebūtų buvę, jeigu ne trumparegiškas projekto „nurašymas“...
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Kas padaryta, ko reikia
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Vilija Aleksienė informavo, kad per 2008 – 2013 m. parengtas sklypo suformavimo detalusis planas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, techninis darbo projektas (A. Černiausko architektūros studija), atlikti tvenkinio ir kūlgrindos (tilto) įrengimo, tvenkinio reguliavimo sistemos įrengimo darbai. Pasodintas parkas, įrengta dalis pėsčiųjų takų, 2 automobilių stovėjimo aikštelės, atlikti žemės kasimo darbai, pradėti ekspozicijų salės statybos darbai. Pradėti memorialinio paminklo statybos darbai. Liko memorialinio paminklo kalvos suformavimas, pėsčiųjų takų, ekspozicijos patalpų įrengimas. Reikia pabaigti teritorijos apželdinimą, įrengti pagrindinį kelią žvyruota danga, pastatyti saulės laikrodžio formos stulpą.
„Šio projekto įgyvendinimu rūpinasi ne tik Joniškio rajono savivaldybė, šią idėją palaiko daugelis suinteresuotų asmenų. Joniškio rajono savivaldybės administracija kiekvienais metais teikia paraiškas LR Kultūros ministerijai dėl projekto finansavimo užtikrinimo. Šiuo metu yra kalbamasi su savivaldybių partneriais iš Latvijos Respublikos dėl dalyvavimo konkurse Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos paramai gauti“, – laiške atsako V. Aleksienė.
O kiek jau buvo visur kreiptasi... 2014 m. kreiptasi į Šiaulių regiono plėtros tarybą, kad ji kreiptųsi į visas suinteresuotas institucijas dėl tolimesnio projekto finansavimo. Taryba pripažino projektą regioninės svarbos objektu ir kreipėsi į Vyriausybę ir Kultūros ministeriją dėl projekto finansavimo užtikrinimo.
Popierių ataka tęsėsi. Šiaulių regiono plėtros taryba kreipėsi į Vyriausybę ir Kultūros ministeriją dėl projekto finansavimo užtikrinimo. Metams baigiantis Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius kreipėsi į LR Vyriausybę dėl valstybinio kultūros paveldo objekto – Saulės mūšio memorialo užbaigimo.
Paskutinis raštiškas iniciatyvos žingsnis šių metų birželio 15-ąją, kai Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys kreipėsi į Šiaulių krašto bičiulių parlamentinę grupę dėl projekto užbaigimo.
Pasaulinė reikšmė, tačiau...
Istorikas dr. Romas Batūra sako, kad Saulės arba Šiaulių mūšis buvo lemiamas 250 metų trukusiame kare su Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais. Mūšis baigėsi priešiškų Kalavijuočių jėgų sutriuškinimu. Po pergalės Šiaulių žemėje sutriuškintas Kalavijuočių ordinas buvo prijungtas prie Kryžiuočių ordino. Ilgam buvo sustabdytas didžiulis pavojus baltų tautoms ir Lietuvai. Pasak istoriko, Šiaulių kautynės yra pasaulinės reikšmės.
Ordinai buvo Vokietijos imperijos siekių vykdymo karinės dvasinės organizacijos, kurios buvo apakusios nuo siekio, kad pagoniją reikia žudyti. Kalavijuočių, Livonijos kronikose rašoma, kad visi buvo skerdžiami panašiai kaip gyvuliai – negailėta nei moterų, nei vyrų, nei vaikų.
„Tad Lietuva, baltai susidūrė su ta žiauria Vakarų Europa, kuri dabar yra demokratiška. Bet kad ji tokia taptų, mes daug prisidėjome. Gynėmės nuo tos visos reakcinės Europos viduramžiais. Lietuva buvo pagoniška, bet ji buvo tolerantiška šalis. LDK kūrėsi jau, galima sakyti, Saulės mūšio pagrindu“, – sako istorikas.
Kalbėdamas apie nebaigtą Saulės mūšio memorialą R. Batūra teigia, kad porą metų sėkmingai vykę projekto darbai Saulės mūšiui įamžinti buvo nutraukti tiesiog nusikaltėliškai.
„Saulės mūšio įamžinimas yra mūsų tautos, visuomenės garbė. Tokio mūšio, kai buvo sutriuškinta karinė organizacija, neturi nė viena Europos šalis – nei Vokietija, nei Anglija, nei Ispanija, nei Prancūzija, nei Italija“, – sako istorikas.
Vienintelis žymus mūšis Lietuvos teritorijoje
Saulės mūšio įamžinimo projektą su bendraminčių komanda parengusio šiauliečio architekto Algimanto Černiausko manymu, prie paties projekto istorijos nereikėtų grįžti, kapstytis praeityje neverta. Verčiau išryškinti Saulės mūšio svarbą ir kontekstą, kai visoje Lietuvoje viskas dėliojasi ir tvarkosi iš europinių lėšų. „Su šituo objektu nesiseka ta prasme, kad čia bandoma (gal ir teisingai) oficialiai, kaip priklauso, eiti per institucijas, prašyti, įjungti Seimo narius, pažįstamus – ta tokia sena tradicine tvarka, – sako architektas. – Padaryta beveik pusė darbų ir sustota. Ir dabar visi jau signalizuoja susirūpinę. O kas ką nors nuveikė, kad to nebūtų?“
Suprantama, Saulės mūšis netapatus Žalgirio mūšiui, bet jo reikšmė yra didžiulė – europinio masto, svarba Žalgirio mūšio kontekste – didžiulė. Parodyti ir akcentuoti jo reikšmę būtina profesionaliai ir tokiu lygiu, kad apie tai kalbėtumėme ne tik mes, bet ir Europa.
„Kadangi tai yra europinis kontekstas, projektas tikrai tilptų į kažkokią vieną ar kitą programą, kurių yra daugybė. Bereikia kažkaip kombinuoti – yra įvairūs paribio projektai, pavyzdžiui, Druskininkai su Lenkija daro masę įvairiausių projektų, po kelis milijonus gauna įvairiausioms programoms. Gali padėti įvairūs fondai – kažkodėl Norvegija remia medinės architektūros paveldo išsaugojimo programas Lietuvoje...“ – dėsto A. Černiauskas.
Pasak jo, svarbu tai, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje nėra nė vieno įamžinto žymaus mūšio. Žalgirio mūšis – Lenkijoje, Durbės mūšis – Latvijoje. Vienintelis Saulės mūšis yra Lietuvoje. „Tai yra unikalus atvejis, kurį galime vienaip ar kitaip pažymėti. Kalbu ne apie pačią estetiką, bet apie patį reiškinį, apie datą, apie daiktą, kas nuo to vyko“, – sako architektas. Architektui keista ir tai, kad Šiaulių miestas, kuris pats itin tapatinasi su Saulės mūšiu, absoliučiai jokio dėmesio nerodo. Jo manymu, Šiauliams nedalyvauti šiame procese yra absurdas.
„Mūšis dėl Saulės mūšio“
Tokią vaizdingą frazę ištaria Lietuvos Kultūros fondo pirmininkas H. Smilgys, kuris prie Saulės mūšio įamžinimo nepailstamai dirba. Pirmininkas neslepia, kad būta ir nusivylimo jausmo, kai teko susimąstyti – kiek gi galima rašyti tuos raštus, kur kiekvienas žodis nėra taip paprastai kuriamas, kur reikia kiekvieną žodį ir sąvoką apgalvoti.
Tačiau tenka išgirsti kelias geras naujienas. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pagaliau jau pasakė aiškiai ir tiesiai, kad iki Valstybės šimtmečio, galima sakyti, per 2016 – 2017 metus, projektas bus užbaigtas. „Dievulis lėmė pakeliauti po pasaulį – visos valstybės bent po vieną rimtą memorialą, rimtą paminklą turi, kuris tikrai simbolizuoja valstybės pajėgumą apsiginti, istoriją ir t. t. O Lietuva neturi, – sako H. Smilgys. – Jeigu Saulės mūšis nebūtų laimėtas, tai tikriausiai ir apie Žalgirį nebereikėtų kalbėti – jo nebūtų buvę.“
Tiesa, batalijų dėl projekto idėjos nebūta – betarpiškai bendrauta, diskutuota su visuomene pradedant Jauniūnais ir Joniškiu, baigiant Šiauliais ir Vilniumi.
Kita gera žinia, kad Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkė Alma Monkauskaitė pasirašė po daug žadančiu popieriumi. Jame rašoma, kad Seimo narių pastangomis Saulės mūšio įamžinimo klausimas įtrauktas į Valstybės atkūrimo šimtmečio programą. Prasidėjus rudens sesijai planuojama surengti spaudos konferenciją, kurioje bus aptartas tolimesnių veiksmų planas.
H. Smilgys nelinkęs galvoti, kad memorialo situacija apgailėtina – jei kokią medinę lentutę pavogė, vis dėlto viso memorialo neišvogs, medelius bus galima atsodinti ir pan.
Pirmininkas iš dalies sutinka su dr. R. Batūra, kad darbai buvo nutraukti nusikaltėliškai. Vis dėlto tai greičiau padaryta iš trumparegiškumo. „Valstybės biudžeto mastu tai yra tokios mažos lėšos. Pažiūrėkime, kokiems objektams skiriama dešimtys milijonų. Paimkime tuos pačius Valdovų rūmus. Saulės mūšis nėra Lietuvos valstybei svarbesnis už Valdovų rūmus, nors jų „atstatymas“ faktiškai išaugo iki 500 mln. litų, o čia reikia tik 2 mln.“, – kalbėjo pirmininkas.
O kur ta trumparegystė buvo? Pasirodo, memorialo lėšos buvo atiduotos Rūdiškių mokyklos renovacijos ir kitiems kasdieniams darbams. „Paradoksų paradoksas – pasirodo ta Rūdiškių mokykla užsidarė ir liko galvos skausmas, ką apskritai daryti – pinigai sumesti, faktiškai niekam nereikalingas statinys stovi“, – sako pirmininkas. Žinoma, prisidėjo ir sunkmetis, laikas sutapo su politikų kaita Seime...



