2013-01-29 17

D. Ozolienė: „Žmogus turi žinoti, kurie tyrimai jam priklauso nemokamai, o gydymo įstaigos darbą organizuoti taip, kad medikus pasiektų tinkama informacija ir ja būtų vadovaujamasi.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Dažnam, besikreipiančiam į šeimos gydytoją, kyla klausimas, ar jam atliekami tyrimai tikrai bus nemokami. Neretai paaiškėja, kad nors privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiam asmeniui ir priklauso nemokamas gydymas, kai kurios paslaugos ir tyrimai, net tie, kurie neturėtų būti apmokestinami, kainuoja. Kai kurie žmonės, baimindamiesi papildomų išlaidų, delsia apsilankyti pas medikus, kol nepasijaučia visai prastai. Tada išlaidų dar padaugėja. Taigi, kodėl visgi „nemokami“ tyrimai kartais apmokestinami?

Pasiekia daug skundų
Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjos Dalios Ozolienės, žmonės turėtų domėtis sveikatos priežiūros įstaigų teikiamais tyrimais ir žinoti, kada jie yra atliekami nemokamai, o kada mokamai. Vienas iš nemokamų tyrimų – kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimas, už kurį dažniausiai prašoma susimokėti. Protrombino laiko (INR) nustatymas skiriamas pacientui, kuriam paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais. Per metus pacientui nemokamai skiriama iki 12 šių tyrimų. Pasak D. Ozolienės, šių tyrimų atlikimo dažnumas nereglamentuojamas – tai sprendžia gydantis gydytojas.
„Pacientai privalo žinoti, jog atliekant šį tyrimą nereikia mokėti ir už vakutainerius“, – sako D. Ozolienė. Dėl krešumo būklės įvertinimo tyrimo apmokestinimo žmonės skundžiasi dažniausiai. Jie teigia, jog gydymo įstaigoje už šį tyrimą tiesiog buvo liepta susimokėti.
Šiaulių teritorinę ligonių kasą dauguma skundų pasiekia telefonu. Per praėjusius metus buvo kreiptasi ir raštiškai, kai pinigai buvo imami Šiaulių miesto gydymo įstaigose už sveikatos tyrimus, kurie pagal nustatytą tvarką neturėtų kainuoti.
„Aptinkame daug pažeidimų, kai žmonės kreipiasi. Vienas atvejis buvo, kai žmogus kreipėsi norėdamas sužinoti, kodėl jam privačioje laboratorijoje reikia mokėti vieną sumą už tyrimus, o pas šeimos gydytoją – kitą. Duomenų bazėje patikrinome, kad žmogus, kuris skundžiasi, turėjo gauti nemokamus tyrimus, kuriuos privalėjo skirti šeimos gydytojas, tačiau taip nepadarė“, – vieną iš pažeidimų įvardija D. Ozolienė.
Šiais metais, anot D. Ozolienės, vienoje iš valstybinių gydymo įstaigų Šiauliuose buvo atsisakyta nemokamai atlikti kraujo krešėjimo tyrimą, nors jis pacientui ir priklausė nemokamai.

Šeimos gydytojas privalo skirti tyrimą
Siųsdamas planinei operacijai pacientą, pasak D. Ozolienės, šeimos gydytojas privalo skirti atlikti jo kompetencijai priskirtus reikalingus tyrimus. „Ypač noriu pabrėžti, kad nuo 2012 metų spalio 18 dienos yra kompensuojami ir šie kraujo tyrimai: protrombino laiko (SPA) ir tarptautinio normalizacijos santykio (INR) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas bei kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymas. Seniau pasitaikydavo atvejų, kai prieš operaciją atliekant kraujo tyrimus, pacientui buvo liepta už juos susimokėti“, – apie naujai į nemokamų tyrimų sąrašą įtraukus tyrimus pasakoja D. Ozolienė.

Papildomai finansuojami tyrimai ligonių grupėms
Anot D. Ozolienės, teisės aktais yra numatyti tyrimai, už kuriuos tam tikromis ligomis sergantiems pacientams nereikia mokėti. Papildomai Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto gydymo įstaigoms apmoka pagrindinius tyrimus, pvz. glikozilinto hemoglobino koncentracijos kraujyje nustatymą. Šeimos gydytojas šį tyrimą skiria pacientui, kuriam pagal Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą paskirtas cukrinio diabeto gydymas. Šis tyrimas parodo, kokie diabetu sergančio ligonio gliukozės kiekiai buvo per pastaruosius tris mėnesius. „Tyrimas ypač svarbus diabeto komplikacijų prevencijai. Padidėjusi šio rodiklio reikšmė rodo, kad būtina tolesnė diabeto gydymo korekcija. Per metus iš biudžeto lėšų apmokama iki 4 glikozilinto hemoglobino tyrimų vienam pacientui. Pakartotinis tyrimas skiriamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo ankstesnio glikozilinto hemoglobino tyrimo. Šiaulių teritorinės ligonių kasos specialistų atliekamos lėtinių ligų stebėsenos duomenimis, šių tyrimų atliekama nepakankamai, tačiau tendencijos gerėja – 2009 metais atliktas tyrimų skaičius rodo, kad vienam sergančiajam cukriniu diabetu teko 1,6 tyrimo per metus, 2010 metais – 1,7 tyrimo per metus, 2011 metais – 1,9 tyrimo per metus, tačiau pusė reikalingų tyrimų taip ir nepasiekia pacientų“, – sako D. Ozolienė.
Jos manymu, patys žmonės turi domėtis apie nemokamus tyrimus pirminio lygio sveikatos gydymo įstaigoje ir jų reikalauti.

Prašoma susimokėti net ir už tyrimams reikalingas priemones
Pasak D. Ozolienės, buvo nusiskundimų ir iš aplinkinių rajonų gydymo įstaigų, kai buvo imami pinigai už kraujo paėmimą ir talpas, į kurias jie paimami, tačiau užfiksavus pažeidimą, gydymo įstaigos buvo įpareigotos tyrimus atlikti nemokamai. Pagal pacientų teisių žalos atlyginimo įstatymą, D. Ozolienės teigimu, pacientas turi teisę kreiptis į gydymo įstaigos vadovą. Jei netenkina gydymo įstaigos vadovo atsakymas, tada reikia kreiptis į Teritorines ligonių kasas. „Jei neteisėtai imami pinigai už tyrimus ar gydymo paslaugą, kai mokesčio nebuvo galima taikyti, gydymo įstaiga yra įpareigojama gražinti pinigus asmeniui, – sako D. Ozolienė. – Esu įsitikinusi, jog neteisėtai paimti pinigai turi būti grąžinami žmogui.“

Užfiksuota daug pažeidimų
Atlikus 135 gydymo įstaigų, kurios bendradarbiauja su Teritorine ligonių kasa, patikrą dėl galimai neteisėtai imamų mokesčių už paslaugas, buvo užfiksuoti pažeidimai teikiant konsultacijas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, mokant už dalį tyrimų, paskirtų konsultacijos metu. Nustatyti pažeidimai keturiose gydymo įstaigose – trys iš jų yra Šiaulių mieste ir viena Plungės rajono savivaldybėje.
„Buvo prašoma susimokėti už vienkartines biopsines adatas, vienkartinį vaginalinį skėtiklį, imami pinigai už centralizuotai nupirktą gripo vakciną, reikalaujama mokesčio už dantų akmenų valymą“, – pažeidimus vardija D. Ozolienė.
Ji įspėja, kad visos medicininės paslaugos teikiamos nemokamai gydymo įstaigose tik tada, kai pacientas savo sutikimą patvirtina parašu, tačiau tiriant gydymo įstaigų veiklą, buvo ir tokių, kurios į šį reikalavimą žiūrėjo pro pirštus – teikė paslaugą, nors pacientas jai nepritaria – nebuvo žmogaus parašo. Beje, suteikus mokamą paslaugą, gydymo įstaigoje apie tyrimą privalo būti išrašas asmens sveikatos istorijoje, ligonio mokėta suma, dokumentai apie mokamą paslaugą.

Kodėl apgaudinėjami besigydantys žmonės?
Į šį klausimą D. Ozolienė atsako, jog taip yra dėl gydymo įstaigų siekimo pasipelnyti. „Nors teisės aktai reglamentuoja daug tyrimų, kuriuos šeimos gydytojai gali skirti pacientui ir jie nieko nekainuos papildomai, tačiau kartais net patys medikai nežino, kurie tyrimai žmogui nekainuoja. Kyla klausimas, kodėl patys medikai nesidomi teisės aktais ir kaip naują informaciją perduoda savo darbuotojams atsakingi įstaigų vadovai. Trumpai tariant – medikai nežino galiojančių teisės aktų, todėl neteisėtai verčia pacientus mokėti už paskiriamus tyrimus“, – atsako D. Ozolienė.
Ji stebisi, kad šiuolaikiniame technikos amžiuje gydytojai nesidomi naujausia informacija, kai jos visur apstu. „Liūdniausia tai, kad kartais būtini tyrimai neatliekami dėl šeimos gydytojo aplaidumo – jų nepaskiria ir taip išsivysto sunkios ligos su dar sunkesnėmis komplikacijomis“, – konstatuoja D. Ozolienė.

 
Straipsnių peržiūros
94583468
Į viršų