Zita KATKIENĖ
Retai kas mena pirmąją Šiaulių parodų rūmų (dabartinės Šiaulių paveikslų galerijos) parodą, kurią rengė Šiaulių liaudies meno draugijos nariai. Joje buvo eksponuojamas ir šiauliečio Juozo Balčiūno tapytas paveikslas „Sukilėlių kalnelis“, iki šiol kabantis ant kambario sienos.
„Aš keletą paveikslų nunešiau į Liaudies meno draugiją ir visi jie buvo paimti į pirmąją Parodų rūmų atidarymo parodą“, - pamena šiaulietis.
Tuometiniai Liaudies meno draugijos nariai pakvietė teptuko mylėtoją ne tik toliau tapyti, nes jo paveiksluose įžvelgę dailininko gyslelę. Buvo pakviestas ir padėti surengti pirmąją Šiaulių parodų rūmų atidarymui skirtą parodą.
„Mes dirbome kelias dienas, kol sukabinome visus paveikslus“, - pamena šiaulietis.
Nors tapti liaudies menininku Juozui Balčiūnui sutrukdė liga, tačiau teptuko iki šiol iš rankų nepaleidžia. Tapo Juozas ir guašu, ir akvarele, tapo ir aliejiniais dažais. Tik žmonai Elenai nepatinka, kai aliejiniais dažais imasi darbo. Tad Juozas planuoja vasarą molbertą Trakų gatvės kieme, kuriame gyvena, ar kokiame gražiame Šiaulių gamtos kampelyje pasistatyti ir regimą vaizdą įamžinti paveiksle.
Taigi netapo Juozas liaudies menininku, tačiau beveik kasdien jo rankose pieštukas, kuriuo paveikslo eskizą piešia, ar teptukas, kuriuo tepami ant vatmano lapo dažai sustingsta popieriuje savitais kūriniais.
Labiausiai Juozas mėgsta tapyti gamtą, tad jo paveiksluose įamžintas dažnas Šiaulių miesto kampelis. Juose ir Šiaulių katedros bokštai, ir Salduvės kalno siluetai. Įamžintas ir savo gyvenamojo daugiabučio kiemas. Rodo paveikslą Juozas ir šypsosi: „Ėjau šiukšlių išmesti ir pamačiau ant suolelio tarp medžių sėdinčius jaunuolius. Grįžęs ėmiausi pieštuko...“
Kiekvienas Juozo paveikslas turi savo istoriją, nes ir tapyti paskatina koks įvykis, netikėtas įspūdis. Bene dažniausiai paveiksluose įamžinama žmona Elytė ir namų augintinė Čiba. Kartais jis įsižiūri į žmoną, skaitančią laikraštį, kartais – su Čiba ant kelių sėdinčią. Pastebi Juozas savo žmoną ir takeliu einančią, ir parko medžių apsuptyje besiilsinčią.
Patinka J. Balčiūnui tapyti ir Lietuvos kunigaikščių portretus. Vytauto, Jogailos portretai panašūs į chrestomatinių paveikslų atvaizdus. Juozui labai svarbu, ar pavyko, kad Vytukas šypsotųsi, o Jogaila kad būtų rūstus...
Juozas pamena – nuo dvylikos metų pradėjęs piešti. Žeimelio kaime (Pakruojo rajonas) augo drauge su kitu berniuku, kuris mėgo piešti. Tad ir jis pamėginęs. Iki šiol pamena pirmąjį darbelį, kurį piešė žiūrėdamas į kitą paveikslą, kuriame buvo nutapyti kalnai. „Man buvo gražu, bet vėliau sužinojau, ad aš nieko net nenupiešiau, tik nukopijavau kito žmogaus darbą“, - pasakoja Juozas.
Tada jis ir nusprendė, jog gali piešti ir pats. Pasižiūrėjęs į medį, į pastatą, atkartoti jį taip, kaip pats mato ir suvokia.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
