Šiauliuose lankantis naujajam NDT direktoriui M. Žymantui diskutuota apie pokyčius sistemoje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Trečiadienį Šiauliuose lankęsis naujai paskirtas Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Manfredas Žymantas teigė buvęs visuose 24 teritoriniuose skyriuose, o pagrindinis šių vizitų tikslas – susitikti su kolegomis, išsiaiškinti esančias problemas ir taip pat susitikti su žiniasklaidos atstovais bei skleisti žinią apie Neįgalumo darbingumo tarnybą (NDT).

Į tarnybą kreipiasi 150 – 170 tūkst. žmonių
Direktorius M. Žymantas kalbą pradėjo nuo paprastų dalykų: esą NDT aptarnauja visos Lietuvos žmones, kurie turi problemų su sveikata ir nori įsivertinti savo darbingumą bei negalios lygį, esą visi gali kreiptis į teritorinį skyrių pagal savo gyvenamąją vietą arba į bet kurį kitą skyrių.
Taip pat direktorius pažymėjo, kad nors šiuo metu yra 325 darbuotojai, per metus į NDT kreipiasi apie 150 – 170 tūkst. žmonių. Besikreipiančiųjų skaičiai svyruoja priklausomai nuo ekonomikos – jeigu ji geresnė, besikreipiančiųjų mažiau, kai tik ekonomika blogėja – besikreipiančiųjų daugėja. Taip esą yra todėl, nes žmonės į NDT kreipiasi ne dėl būklės įsivertinimo, o dėl papildomų pajamų.
„Besikreipiantys turi didelius lūkesčius, o tų lūkesčių mes dažniausiai nepatenkiname“, – sako NDT naujasis direktorius.
Tad pagal sistemą, jeigu asmuo nepatenkintas vertinimu, gali jį apskųsti tarnybos direktoriui. Jeigu ir šis vertinimas nepatenkina asmens, asmuo gali kreiptis į ginčų komisiją, kur bus atliekamas tyrimas. Tačiau M. Žymantas pastebi, kad sprendimai mažai kinta – vos 10 proc. vertinimų pakeičiama. Tokie skaičiai rodo, kad tarnyba dirba efektyviai ir vienodai – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) reikalavimus, kurių laikomasi Europoje. Galiausiai, esant didžiuliam asmens nepasitenkinimui sprendimu, galima kreiptis ir į teismą.
Pasak M. Žymanto, vertinimo skaidrumą ir teisėtumą taip pat sąlygoja ir NDT įsteigtas sprendimų kontrolės skyrius Vilniuje, kuris sprendimus kontroliuoja pagal planinę tvarką. Sudaryti grafikai, atrenkamos bylos ir jos yra vertinamos pagal tam tikrus kriterijus. Tokiu būdu sprendimai yra pertikrinami. Taip pat reaguojama ir į žmonių skundus – anoniminius skambučius, kaimynų, buvusių sutuoktinių skundus ir pan.

Žmonių – perdėti lūkesčiai
Tačiau visuomenės požiūris į NDT vis tik nėra teigiamas – žmonės, viena nugirdę, kita pamatę, pasidaro savas išvadas, kurios ne visada teisingos.
„Aš suprantu, kad visuomenės požiūris į mūsų tarnybą nėra geras. Toks požiūris atsiranda tik iš to, nes žmonės kreipiasi su perdėtais lūkesčiais“, – teigia M. Žymantas.
Pasak jo, žmogus savo ligą vertina savaip, jis linkęs ją perdėtai sureikšminti, išdidinti (hipertrofuoti). Iš kitos pusės – tas pats žodis nebūtinai lemia tą pačią bėdą. Žodis „insultas“ suvokiamas kaip didelė bėda ir tai iš karto suponuoja į didelį negalios laipsnį. Tačiau taip gali ir nebūti – jeigu tai buvo nestipri insulto forma, tai žmogus yra lygiai toks pat darbingas, kaip ir anksčiau. Tačiau ligos pavadinimas skamba taip pat – tai kartais iššaukia tam tikrų nesusipratimų.
„Ne viskas, ką sako žmogus, yra tiesa. Ir jo hipertrofuotas savo bėdos suvokimas yra viena, o visai kas kita yra mūsų darbas. Mes dirbame ir vertiname pagal griežtai reglamentuotas ir nustatytas taisykles“, – sako M. Žymantas.

Nauja vertinimo sistema
Tam, kad tarnyba dirbtų efektyviau nuo 2014 m. liepos 1 d. buvo pereita prie naujos vertinimo sistemos: dabar vertinama ne tik liga, bet ir žmogaus gebėjimas prisitaikyti visuomenėje. Sudarytas platus klausimynas, kuris naudojamas ir Europoje, pagal jį vertinamas žmogaus gebėjimas prisitaikyti darbo rinkoje ir gyvenime.
Tad svarbiausi aspektai – tai žmonių, sergančiųjų psichikos ir onkologinėmis ligomis, vertinimas. Pasak M. Žymanto, ateityje planuojama keisti onkologinėmis ligomis sergančiųjų vertinimą – šiuo metu sudaryta darbo grupė su Sveikatos apsaugos ministerija. Kol kas paruoštas tik tarpinis naujos tvarkos variantas.
„Turiu pasakyti tai, kad onkologinės ligos yra labai klastingos. Vienos tęsiasi ilgai, kitų kaita vyksta kas mėnesį ir mes galime nespėti su savo sprendimais. Todėl bandome numatyti tam tikrus kriterijus“, – teigia tarnybos direktorius.
Yra ir dar viena problema – tai išmokų kategorijos. Kol kas jos yra trijų lygių, o žirklės tarp jų gana nemažos. Taigi ateities planuose numatyta keisti išmokų sistemą – jos bus mokomos pagal vertinimų sistemą (kas 5 procentus). Tokiu atveju bus ne tik paprasčiau dirbti, bet ir finansinės permainos nebus radikalios.