Švietimo ir mokslo ministerija jau skuba džiaugtis, kad valstybės skiriamas tikslinis finansavimas vaikų neformaliajam švietimui pasiteisino: registravosi aktyviai ir vaikams daug pasiūlyta programų, esą galėjo sau mielą užsiėmimą rasti net ir išrankiausi. Nustebino ir neformaliojo vaikų švietimo teikėjų aktyvumas ir pasiūla. Užtat kai visi prisiregistravo, teks dar ir stebėti, kas ir kaip, o jeigu ne taip, tai ir pataisyti. Ir Šiauliai turėjo ką pasiūlyti vaikams – nuo meno, gamtos iki technologijų, sporto būrelių ir kt. Ką mano neformalaus ugdymo įstaigų vadovai apie 15 eurų mėnesiui, kurie – kol kas – tik iki gruodžio.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Programos – profesinėms kompetencijoms bei netradicinės
Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Asta Lesauskienė informuoja, kad Šiaulių savivaldybėje užsiregistravo 2772 mokiniai, gausiantys neformaliojo švietimo krepšelio-valstybės tikslines lėšas. Pasiūlyta 71 programa, tačiau mokiniai pasirinko tik 54. Programų kryptys – sportas ir sveika gyvensena, meninė raiška, techninė raiška, pilietinis ir kraštotyrinis ugdymas, gamtos pažinimo, gamtamokslinis, intelektualinis ugdymas, turizmas, socialiniai įgūdžių, įvairios saviraiškos ugdymo programos. „Pasiūlyta nemažai programų, susijusių su bendrųjų ir profesinių kompetencijų ugdymu bei informacinių technologijų valdymo įgūdžių pritaikymu kūrybiškumui ugdyti. Iš netradicinių – kulinarinis turizmas, IT projektų vadyba ir komandinis darbas, ekskursijų rengimas ir vedimas, alternatyvus judėjimas“, – atsako A. Lesauskienė ir pateikia skaičius. Viešosios įstaigos „Vaikų uostas“ programas pasirinko 480 mokinių, Moksleivių namų programas – 384 mokiniai, Jaunųjų turistų centro programas – 360 mokinių. Viešosios įstaigos A. Sireikos krepšinio akademija – 235. Tačiau mokiniai nepasirinko Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos programos Jaunųjų skaitytojų klubas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus pasiūlytų Dailininko dirbtuvės paslaptys, Senųjų amatų mokyklėlė, Fotografijos muziejaus studija programų.
Nieko nesudomino Šiaulių universiteto Tekstilės gaminių dizainas baltų meno kontekste ir Šiuolaikinis odos gaminių dizainas. Šiaulių valstybinė kolegija irgi nepritraukė net ir pasiūliusi tokių programų, kaip Įdomioji chemija, Interneto svetainių kūrimas, Programavimas, Kulinarinis turizmas, Kompiuterinė grafika, Robotikos pagrindai, Moksleivių sveikatinimo klubas ir kt. Ir VšĮ Gargždų vaikų ir jaunimo edukacinio centro Alternatyvus judėjimas nesulaukė susidomėjusių. „Nelabai aišku, kas nutiko ir kodėl vaikai nepasirinko šių visai naujų teikėjų, naujų programų. Gal laiko buvo per mažai rinktis, gal pakviesti vaikų nemokėjo programų siūlytojai“, – komentuoja A. Lesauskienė.

Ne pulti, pirmiausia – įvertinti
Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas sako, kad šį kartą nepuolė aklai – verčiau pasižiūrėti, kaip veiks šis valstybės tikslinis finansavimas neformaliajam vaikų švietimui ir kiek vaikų padaugės kitose įstaigose. Tad programų mokykla nepasiūlė. „Jeigu pratęs šitą finansavimą ir ateinančiais metais, tai pamąstymų turime, galbūt įsijungsime“, – sako direktorius.
Pasak jo, įstaigos, kurios pasiūlė programas ir siekė vaikų krepšelių, buvo suinteresuotos jų gauti kuo daugiau ir pateikė viską labai patraukliai. Tad ir kyla klausimas – o kokia programų kokybė. Direktorius mąsto ir apie tai, kaip viena popamokinė veikla kartais gali trukdyti kitai, nes vaikai renkasi ir kelis, ir daugiau užsiėmimų. „Štai mes kenčiame nuo baseino, nes mokyklos su baseinu sudarė sutartis ir dabar vaikai masiškai vežami mokytis plaukti. Ypač mažesni, juos išveža popiet, o pas mus pamokos irgi vyksta popiet, tad kol jie paplaukioja, kol išdžiūsta, vakare jau būna pavargę“, – sako V. Ališauskas.
Direktoriui įdomu, kiek naujų vaikų, kurie absoliučiai nieko nelankė, pavyko pritraukti. „Nes dabar kiek tenka girdėti, tie patys vaikai, kurie lankė muzikos, sporto, dailės mokyklas, dar nuėjo į tas naujas programas, kurios, sakykime, tėvams nekainuoja ar mažiau kainuoja“, – svarsto V. Ališauskas apie tai, kiek naujos programos pateisins vaikų ir kiek tėvų lūkesčius.
Be to, jau yra buvę, kai garsiai pranešama apie tikslus ir galų gale darant vieną ar kitą veiksmą nepasiekiami tie rezultatai.

Ne visiems pavyko, ne visi suprato
Šiaulių dailės mokykla pasiūlė dvi naujas neformalaus ugdymo programas. Mokyklos direktorė Irena Šliuželienė informavo, kad į Jaunimo dailės studijos programą pakviesti vyresnieji vaikai, kurie nori ruoštis stoti į aukštąsias mokyklas. Tikslas buvo surinkti maždaug 12, bet pavyko surinkti 16 moksleivių, kurie mokosi 10–12 klasėse. „Programoje Dailės paslaptys – 7–9 metų vaikai, kiek tikėjomės surinkti, tiek ir turime. Turime šešias grupes po maždaug 12 vaikų “, – sako I. Šliuželienė. Dviejose programose 80 vaikų, iš kurių 39 atsinešė naujuosius krepšelius.
Tiesa, pirmas blynas kartais būna ir prisvilęs. Pavyzdžiui, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Asta Vaitkienė informavo, kad, deja, nepavyko pritraukti vaikų į visas tris programas.
„Manyčiau, kad mes tiesiog laiku nespėjome, nes turėjome per labai trumpą laiką parengti programą. Kitais metais būsime gudresni, programas būsime pasirengę jau rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje eisime į mokyklas ir siūlysime“, – apie pirmą bandymą pasiūlyti ilgesnės trukmės programas kalbėjo A. Vaitkienė.
Nesusipratimus prisiminė ir I. Šliuželienė – net ir tėvai ne visada supranta, kas tas krepšelis. „Buvo ir tėvų, kurie tikėjosi nuėję į Savivaldybę atsiimti tuos 15 eurų už tai, kad leidžia mums savo vaiką mokyti“, – sako direktorė.

Trys mėnesiai – valio! Bet kas toliau?
Tautinio šokio ugdymo programą pasiūlė VšĮ „Šėltinio vaikai“. Įstaigos vadovė Violeta Laugalienė neabejoja, kad didelę įtaką programai daro gerai žinomas vaikų ir jaunimo tautinių šokių „Šėltinis“ vardas. Norinčiųjų buvo išties daug. Tačiau vadovė svarsto – o kas toliau? Ar finansavimas nenutrūks?
„Jeigu šita programa tęsis ir toliau, ne tik tris mėnesius, tai galima padaryti didelių gražių darbų. Bet jeigu tai yra tik loterijos žaidimas? Aš nesigailiu, bet žiūriu į tai atsargiai: ar nebus tai vienkartinis dalykas. Bijau dėl kitų kolektyvų ir vadovų. Bet jeigu tai pasitvirtins – tai yra nuostabu. O dabar mes nieko negalime sakyti, nežinome, kada pinigai ateis, ar tikrai ateis tokia suma, apie kurią kalbama“, – abejojo vadovė.
Beje, dauguma kalbintų vadovų nežinojo, kada konkrečiai pinigai nusileis iš aukštųjų padangių. Ir dar – ar nebus taip, kad valdžia pasakys „ačiū ponai, viso gero, nes pinigų nebėra“. Toks tas žaidimas su vadovais ir vaikų likimais.
Vis dėlto Dailės mokyklos vadovė yra rami: programos yra numatytos visiems mokslo metams, su 15 eurų ar be jų – vaikai bus mokomi.

Pinigai – inventoriui
Jaunųjų turistų centro vadovas Romualdas Pelenis paaiškina, kad ateisiantis 15 eurų krepšelis bus faktiškai skirtas visoms ugdymo priemonėms. Nors ministerija informuoja, kad bus stebima, ar programos bus įgyvendinamos skaidriai ir ar kiekvienas vaikas gavo 15 eurų, ir ar šie sumažino tėvų finansinę naštą. Ryškiai pažymėkime „tėvų finansinę naštą“. Tai kaip čia dabar – jau „kliurka“? Ką kaltinsime?
Pasak direktoriaus, dauguma supranta, kad šitie 15 eurų teks būrelio lankymo mokesčiui. Tarkime, muzikos mokykla – už jos lankymą maždaug ir tenka pakloti apie 15 eurų. Tad sunkiai besiverčiantys tėvai, turintys du vaikus, negali kiekvieną mėnesį mokėti po 30 eurų už abu vaikus, jiems tai sudėtinga. O ir buvo tarsi pristatyta, kad šis krepšelis palengvins situaciją ir padidins užsiėmimų prieinamumą. Bet situacijos nepakeitė. Pakeitė tik kitu atžvilgiu: įstaigos, gaunančios finansavimą, gali pasigerinti ugdymo bazę.
„Krepšelis iki naujų metų. Ir jeigu ateity bus, mūsų situacija pagerėtų dėl pasiūlos. Vieni traktuoja, kad už 15 eurų bus galima sumokėti mokestį už būrelio lankymą. Iš tikrųjų mes negalime šito daryti, 15 eurų nueina veiklos, ugdymo reikmėms, viskas. Darbo užmokesčiui gali eiti ir išlaidoms, susijusioms su ugdymu. Ypač ministerija traktuoja, kad padidės vaikų lankomumas ta prasme, kad jie galės rinktis būrelius, nes mokestis jiems suteiks didesnę galimybę. Jeigu tėveliai neturėjo pinigų į tą būrelį, tų 15 eurų niekas neprideda. Jeigu pasiimtume šito valstybės finansavimo tvarkos aprašą, kurį išleido ministerija, tai ten nenumatyta sumokėti užmokestį už būrelio lankymą“, – sako vadovas.
Ką iš esmės šis finansavimas atnešė? Pinigus, kurie bus išleisti visokio inventoriaus įsigijimui.
Karatė klubo „Baltasis tigras“ pasiūlė Rytų kovos meno – karatė – pažinimo ir mokymo programą, kurioje būtų ugdomi 8–16 m. vaikai. Klubo vadovas Egidijus Daknys mano, kad šis tikslinis finansavimas yra naudingas, nes atsirado galimybės vaikams įsigyti priemonių – lankant karatė sporto šaką reikalinga ir apranga, ir apsaugos. Tad vaikams bus galimybė tas priemones įsigyti nemokamai, o tai pagerins ugdymo kokybę. Dalis krepšelio pinigų keliaus į klubo fondą įsigyti pačiam inventoriui, o kita dalis – vaikų priemonėms.