Namo-vaiduoklio kaimynystėje gyvenanti L. Puodžienė sako per tuos 7-8 metus čia prisižiūrėjusi visko: ir gaisrų, ir nešiojamų šiukšlių, ir praeivių užpuldinėjimų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
 
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Ne, citramonas šioje situacijoje nepadeda. Pasak kaimynystėje gyvenančios Lionginos Puodžienės, tas apleistas namas-vaiduoklis jau seniai tapo aplinkinių galvos skausmu. Gal jau kokie 7-8 metai. Visko per tuos metus buvo: namas ir degė, jame rinkosi benamiai ir narkomanai... Dviem šeimininkams priklausęs statinys ir vienų, ir kitų buvo pamirštas. Šiemet jį įsigijo UAB „Eriadas”. Atrodė, reikalai pajudės ir naujieji namo-vaiduoklio šeimininkai apsitvarkys, nupjaus žolę, sušluos lapus... Tačiau, pasak Sukilėlių gatvės gyventojos L. Puodžienės, iki šiol viskas kaip buvę, o namas savo tuščiomis akiduobėmis – išdaužytais langais - ir toliau gąsdina prošal einančiuosius...
 
Vėjas pučia, pučia, neša lapus labai toli...
 
„Baisūs šiukšlynai, prikritę lapų, iki pusės gatvės želia žolė... Anksčiau pusė nekilnojamojo turto priklausė Savivaldybei, kita pusė – ponui Bogužiui iš Registrų centro. Rugsėjo mėnesį namą nupirko viena bendrovė. Dabar tvarkosi popierius, ruošiasi statinį griauti. Gerai, bet tegul nors gatvę apvalo. Vėjas papučia ir viską mums suneša į kiemus – visą jų šiukšlyną...  Ne kartą skambinau į Savivaldybę. Vis ramino: girdi, nupirks, bus savininkas ir viską sutvarkys. Dar žadėjo kažkokį raštą surašyti, tačiau niekas nejuda – nežinau nė ką daryti”, - skundėsi L. Puodžienė.
 
Susidarė įspūdis, jog įsigijusi nekilnojamąjį turtą bendrovė „Eriadas” pirmenybę teikia popieriaus, o ne visokių kitokių lapų tvarkymui, todėl tame sklype niekas, išskyrus lapus, ir nejuda.
„Mediniame apleistame name vasarą apsigyvenę benamiai ir narkomanai buvo jį padegę, - tęsia moteris. - Mano vyras bėgo gesinti ir varyti jų lauk. Viduje mėtėsi švirkštai, šaukštas kvaišalams ruošti. O prieš tris savaites apie 17 valandą tenykštis kontingentas, išbėgęs lauk, užpuolė pro šalį einančią neįgalią mergaitę – atėmė rankinę, suspardė. Paskui keli kaimynai ėjo per Sukilėlių kalnelį, surado ir iš narkomanų atėmė jos rankinę su nutraukta rankena...”
 
Ką gi, sau venas badančiais, nežinia kokius užkratus nešiojančiais, gaisrus keliančiais ir rankines iš praeivių atiminėjančiais kaimynais neapsidžiaugtų nė vienas... Skambiname dabartiniams namo-vaiduoklio savininkams ir klausiame, kas gi trukdo susitvarkyti aplinką.
 
Kaimynai atsikrato skalbyklių pertekliumi
 
„Ten dar nebaigta tvarkyti ligi galo, - teigia UAB „Eriadas” direktorius Donatas Junevičius. (Įspūdis toks, kad tvarkytis ten dar nė nepradėta, - aut. past.)
„Kaimynai skundžiasi netvarka: nuolat name besilankančiais benamiais, netvarkoma, apleista aplinka ir t. t. O laiko tam kaip ir buvo. Taigi ką ketinate daryti toliau ir kodėl nesusitvarkėte iki šiolei?” - domimės.
 
D. Junevičius: „Todėl, kad įsigijimo dokumentams reikėjo laiko, o dabar tvarkomas leidimas pastatui griauti”.
 
„Tačiau teritoriją vis tik galima buvo kažkiek aptvarkyti? Didelių investicijų tam nereikia”.
 
D. Junevičius: „Buvome aptvarkę, tačiau kaimynai patys ten supila šiukšles – padarė savartyną. Nesugebame jų vaikytis ir neturime galimybės pastatyti sargo. Pats mačiau, skalbiamosios mašinos, kurios mėtėsi pas juos, vėliau buvo suneštos pas mus. O paskui patys skundžia, kad yra šiukšlynas. Niekas kitas gi ir neatneša... Arba ten, kur dviejų namų kiemas, gyventojai lapus susigrėbė ir supylė mums”.
 
„Ar nebandėte kalbėtis, klausti, kam jie taip daro?”
 
„Neturime galimybės kariauti su kiekvienu. O benamius vaikėme patys, važiuodavo ten policija. Priimtas vienintelis sprendimas: nugriauti namą. Dokumentų tvarkymas atėmė daug laiko: kol sutvarkė žemės dalykus Valstybės turto fondas, kol antras bendrasavininkis sutvarkė savo dokumentus... Ilga melodija. Sutvarkysime viską vienu ypu, prieš žiemą”, - pažadėjo bendrovės galva.
 
„Žiemos vargai”
 
O kokį situacijos sprendimą mato ir ko griebtis ketina miesto sanitarai?
 
Valdonė Kaminskienė, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė: „Mes kalbėjome su namą įsigijusia įmone dėl tvarkos ir ji pažadėjo statinį nugriauti, o tuo pačiu viską sutvarkyti”.
„Kada vyko tas pokalbis?” - klausiame.
 
„Bendravome gal prieš mėnesį. Kiek man žinoma, dabar jie parengė ir derina griovimo projektą. Laukia išvadų, o jas gavę, jeigu bus pritarta, ieškosis rangovų darbams atlikti.”
„Tačiau dar seks viešieji pirkimai... Vėl reikės laiko. Panašu, kad tvarkymas nusikels iki Naujųjų metų ar net dar vėliau? O juk pakaktų kelių vyrų ir dienos laiko pašalinti žolę ir lapus nuo Miglovaros gatvės.”
 
„Žmonės nuosavybės dokumentus gavo tik rugsėjo mėnesį. Juos versti išsikirsti krūmus, juolab kai už mėnsio jie žada pradėti griovimo darbus – šluoti nuo žemės ir želdinius, ir pastatą vienu vežimu, na, supraskit, negaliu jų priversti. Girdi, dabar eikit šluoti lapus, o paskui griaukite namą”, - teigia V. Kaminskienė.
„Kalbame apie tai, kad kol kas būtų galima bent truputėlį aptvarkyti teritoriją, kuri ribojasi su Miglovaros gatve. Bent jau tiek, kad neliktų žolės ir lapų ant važiuojamosios dalies”, - patiksliname.
 
„Paprašysiu Miesto infrastruktūros skyriaus, kad pasižiūrėtų: jeigu tai jų teritorija, tegul pašluos. Kalbėjausi su jais (bendrove „Eriadas”, - aut. past.). Sako, tuoj po Naujųjų metų gal pradės griovimo darbus. Ką norėčiau pasakyti iš praktikos: tokie uabai neturi ūkvedžio su šluota, todėl būtų priversti samdyti firmą. Tada man jie ir sakė: „Mes nesam tokie turtingi. Viską atliksime vienu metu”. Ūkiškai mąstant, tiek vargome, todėl tą vieną mėnesį pabaikime vargti. Tokia mano nuomonė”, - kalbėjo V. Kaminskienė.



 
Straipsnių peržiūros
94361084
Į viršų