Vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai nusiperka žemesnės, nei tikėjosi, prabos dirbinį.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Keliaujant po egzotiškas šalis taip smagu pasiderėti su vietiniais prekybininkais, siūlančiais įvairiausias prekes. Kai žinai, kad tam tikrą daiktą nusipirkai už ženkliai mažesnę kainą, nei buvo nurodyta etiketėje, pradedi iš džiaugsmo trinti rankas, juk ką tik apgavai pardavėją.
Deja, tokios situacijos ne visada reiškia tikrą pergalę. Pasitaiko atvejų, kai įgudę prekeiviai taip apmulkina naivius turistus, kad šie net nesuvokia, jog liko apgauti.
Pavyzdžiui, vietoj rubino nusiperka silimanitą, nudažytą raudonais dažais, arba vietoj perlų įsigyja plastiko branduolius ir už tai pakloja nemenką sumą.
Todėl Prabavimo ir įspaudavimo laboratorijos vedėja Ingrida Žūkienė „Šiaulių naujienų“ skaitytojams pataria brangių papuošalų užsienio šalių turgavietėse ar gatvėse nepirkti. Arba perkant tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius atidžiai apžiūrėti gaminiuose esančius ženklus.

Vienodi dirbiniai už skirtingą kainą
„Pasitaiko, kad į mus kreipiasi asmenys, kurie įsigiję papuošalą lieka apgauti. Pavyzdžiui, vietoj brangakmenių nusiperka tauriųjų metalų lydinį arba žemesnės, nei tikėjosi, prabos dirbinį. Tokiais atvejais dažniausiai sakome, kad nereikia skubėti pirkti“, – apie nelinksmai pasibaigusius atvejus kalba I. Žūkienė.
Specialistės teigimu, atvejai, kai vietoj brangaus dirbinio žmonės įsigyja nieko vertą niekutį, nėra labai dažni. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad taip nenutinka. Tiesiog galbūt ne visi nukentėję vartotojai išdrįsta savo teises ginti.
O tie, kurie skundžiasi, sako, kad padirbinius dažniausiai įsigyja egzotinėse šalyse: Turkijoje, Tailande, Maldyvuose ir pan. T. y. tose šalyse, kur pirkinys virsta derybų objektu.
Keliaujant po egzotiškas šalis galima pasitikrinti savo sumanumą ir gebėjimą mąstyti blaiviai. Dažnai po platųjį pasaulį keliaujantys asmenys tikrai žino, kad turgavietėse ant prekystalių, prekybininkai išdėlioja praktiškai vienodo tipo gaminius. Skiriasi tik jų kaina, pavyzdžiui, vieni kainuoja 50 eurų, kiti – 100, treti – 200 eurų. Prekybininkų paklausus kodėl, sulaukiama atsakymo, kad visada galima derėtis.

Manipuliuojama turistų sąmoningumu
Nors pamąsčius supranti, kad galbūt tai prekeivių suktybė, kažkoks manipuliacijos žaidimas. Juk visiems žinoma, kad brangiau kainuojantys daiktai dažniausiai reiškia aukštą kokybę. Todėl nenorėdami apsirikti iš karto nusitaikome į brangiau kainuojantį daiktą ir tik tada pradedame derėtis. Tuomet pirkėjams atrodo, kad nusiperka iš tiesų kokybišką dirbinį, o prekeiviai tampa laimingesni daugiau pinigų susikrovę sau į kišenę.
Todėl I. Žūkienė perspėja, kad didelė kaina ne visuomet nurodo aukštą kokybę: „Auksas negali kainuoti pigiai, juk ir pats dirbinio pagaminimas kainuoja. Brangakmenis taip pat negali kainuoti 100 eurų, tokių stebuklų nebūna. Aišku, įmanoma nusipirkti itin brangų dirbinį ir vis tiek nepataikyti.“
Dėl gaminio kokybės apsirikti gali ne tik eiliniai turistai, bet ir šios srities specialistai.
Prabavimo ir įspaudavimo laboratorijos vedėja pasakoja, kad prieš 15 metų, kai juvelyrai iš Turkijos parsiveždavo, pavyzdžiui, tūkstantį vienetų dirbinių, iš kurių apie 80 proc. neatitikdavo deklaruotos prabos.
T. y. vietoj 58,5 proc. prabos, rasdavo 55 – 57 proc. Tačiau vėliau juvelyrai išmoko, kaip atsirinkti tiekėjus ir dabar tokių atvejų praktiškai nepasitaiko.

Daugiausiai apgaulių – perkant internetu
Tad kaip atsispirti pagundai ir nenusipirkti daikto, už kurį siūlo tris kartus mažesnę kainą? I. Žūkienė atsako, kad savyje reikia atrasti valios ir prieš perkant atlikti tyrimą.
Pavyzdžiui, jeigu norite įsigyti brangų papuošalą su tos šalies nacionaliniu akmeniu ir pan., reikia jį pirkti tik oficialioje parduotuvėje ir jokiu būdu nesusivilioti parduodamais daiktais turgavietėse. Galbūt ten prekybininkai tikrai nuleis kainą, bet galiausiai jūs vis tiek nežinosite, ką nuo prekystalio paduos pardavėjas.
„Aš brangių daiktų ar papuošalų turguje ar paplūdimyje tikrai nepirkčiau. Tačiau manau, kad pavojingiausia brangius papuošalus pirkti internetu. Štai visai neseniai Amerikoje gyvenanti moteris įsigijo netikrą gintarą ir liko apgauta. Atrodo, gintaras nėra labai brangus, bet įsigyjant ir tokį gaminį galima nukentėti“, – pabrėžia specialistė.

Dirbiniai ne tik brangiai kainuoja, bet ir gali sukelti ligų
Permokėta suma už nekokybišką papuošalą ne vienintelė problema, su kuria susiduria vartotojai. Kai kuriuose tauriuosiuose metaluose esama sveikatai pavojingų medžiagų arba alergenų. Vienas pavojingiausių – nikelis. Prieš gerą dešimtmetį jo buvo itin gausu sidabro gaminiuose.
Nikeliu padengus sidabrą atsirasdavo blizgesys ir jis taip greitai nepajuoduodavo. Vėliau paaiškėjus, kad nikelis sukelia alerginę reakciją – niežulį, bėrimą, raudonį, jį uždrausta naudoti juvelyriniuose gaminiuose. Tačiau anot Prabavimo ir įspaudavimo laboratorijos vedėjos, šio draudimo paiso ne visi ir nikelio papuošaluose dar galima atrasti.
„Kažkam alergenu gali tapti ir aukse esantis labai mažas nikelio kiekis. Nors aukso lydinys yra labai inertiškas ir atrodo nieko negali padaryti, net jose esantis labai mažas nikelio kiekis gali sukelti alergiją. Esame sulaukę skambučio, kad vienam žmogui būtent taip ir nutiko. Tuomet mes buvome labai nustebę“, – apie įsimintiną skambutį pasakoja I. Žūkienė.
Anot specialistės, ypač stiprus kancerogenas yra kadmis. Realiai jis greitos reakcijos žmogui nesukelia, bet ilgai segint, pavyzdžiui, vėrinį, kuriame šios medžiagos yra, galima susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Ragina tikrinti ženklinimus
Tad norintiems įsigyti tikrai vertingą ir kokybišką papuošalą, specialistė dar kartą primena, kad tokius gaminius reikia pirkti tik oficialiose parduotuvėse ir tikrinti gaminiuose esančius ženklus.
Visi gaminiai turi turėti mažiausiai šiuos įspaudus: EEE valstybės nepriklausomos ir įgaliotos prabavimo institucijos valstybinį kontrolinį prabavimo ženklą su arabiškais skaičiais, patvirtinančiais prabą, atsakomybės (gamintojo) ženklą ir prabą. Vienos konvenciją pasirašiusių šalių patikrintuose gaminiuose dar turėtų būti ir bendrasis kontrolės ženklas.
Perkant brangius gaminius Lietuvoje, reikėtų įsidėmėti, kad tokie brangakmeniai, kaip deimantai, smaragdai, rubinai, safyrai, natūralūs perlai, turėtų turėti Lietuvos prabavimo rūmų dedamas specialia apsauga nuo klastočių apsaugotas etiketes, kuriose yra patvirtinta parduodamame gaminyje įtvirtinto brangakmenio tapatybė ir charakteristikos.
„Jeigu atostogaujant užsienio šalyje jums kyla abejonė dėl papuošalo kokybės, geriau jo nepirkite, nors ir kaip norėtųsi. Skaičiukai su nurodytų prabos dydžiu taip nieko nepasako. Tiesiog tai gali būti tik deklarantas, kuris labai dažnai žmogų apgauna“, – perspėja I. Žūkienė.

Saugiau pirkti autentišką suvenyrą
Taip pat reikėtų prisiminti tarybinius laikus, kai mamos jaunoms panelėms pirkdavo aukso žiedelius, už kuriuos tekdavo pakloti net kelis atlyginimus.
Anot specialistės, šiais laikais situacija ženkliai nepasikeitė ir taurieji metalai išlieka prabangos ženklu. Nors kartais mums atrodo, kad aukso gaminiams išleisti 150 eurų yra labai didelė suma, realiai tikri ir geros kokybės gaminiai kainuoja dar brangiau.
„Grandinėlė niekada nebus patvari, jeigu svers gramą ar pusantro, kad ir kiek ji bekainuotų. Perkant reikėtų pažiūrėti, kokia gaminio masė, kaip atrodo ir iš ko padaryta. Geriausia, jog grandinėlė turėtų bent 5 – 9 gramus masės“, – pataria specialistė.
Žinant, kad rinkoje egzistuoja nemažai juvelyrinių papuošalų dirbinių – susintetintų deimantų ir pan., neturėtumėme leisti nesąžiningiems prekeiviams laimėti. Į masiškai rinkoje užverstą turkišką ir itališką produkciją reikėtų žvelgti skeptiškai ir kelionėse verčiau įsigyti vienetinių, autorinių, rankų darbo papuošalų, pagamintų nebūtinai tik iš tauriųjų metalų. Tuomet rizika likti apgautam sumažėja, o prekeiviai vis tiek lieka patenkinti, nes kažką pardavė, o pirkėjai lieka laimingi, nes įsigijo tik tai šaliai būdingą suvenyrą.