Išvažiuojamajame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje nė vienos miesto mokyklos atstovas nepasisakė prieš galiojančią mokyklų aptarnaujamų teritorijų sudarymo tvarką.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Vakar Juliaus Janonio gimnazijoje įvyko išvažiuojamasis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis, kuriame ketinta diskutuoti dėl mokyklų aptarnaujamų teritorijų. Nors į posėdį atvyko ne tik miesto bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai, bet ir mokyklų bendruomenių atstovai, mokinių tėvai, diskusija praktiškai nevyko – visi pasisakė už galiojančią tvarką – mokyklų „mikrorajonus“.

Radikalūs siūlymai – teritorijas stambinti
Posėdžio pradžioje miesto Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė pristatė ne prieš kurį laiką mokykloms išsiuntinėtą ir gan nemažą ažiotažą sukėlusį miesto mokyklų aptarnaujamų teritorijų (vadinamųjų mokyklų mikrorajonų) aprašo projektą. Ji pirma išvardijo dokumentus, reglamentuojančius priėmimą į mokyklas, pasikeitusią mieste situaciją dėl mokyklų sujungimo ir gan radikalius pasiūlymus, kokios turėtų būti mokyklų aptarnaujamos teritorijos.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, teritorijos galėtų būti stambinamos: pavyzdžiui, galėtų likti tik trys – Dainų, Lieporių ir Centro, tad vienoje iš šių teritorijų gyvenantys tėvai savo vaikui galėtų parinkti bet kurią toje teritorijoje esančią mokyklą. Net visas miestas galėtų tapti viena teritorija.

Iš V. Damskienės pristatymo susidarė įspūdis, kad pagrindinė mokyklų perskirstymo problema yra dėl Dubijos pagrindinės mokyklos teritorijos perskirstymo. Prijungus Aukštabalio pradinę prie „Rasos“ progimnazijos, o Dainų pradinę - prie Dainų progimnazijos problemų nekilo, nes pradinės mokyklos ir progimnazijos visada turėjo bendrą aptarnaujamą teritoriją.
Kodėl nuspręsta padalyti Dubijos mokyklos teritoriją tarp „Juventos“ ir Salduvės progimnazijų, V. Damskienės pranešime nebuvo atsakyta. Nors pagal elementarią logiką, jei mokykla buvo prijungta prie Salduvės progimnazijos ir dėl to pastaroji netapo perpildyta, tai ir Dubijos teritorija savaime suprantama turėtų atitekti Salduvės mokyklai.
Prieštaraujančių galiojančiai tvarkai neatsirado
O pasirodė, kad nepatenkintos savo aptarnaujamomis teritorijomis visai kitos mokyklos - „Juventos“, Ragainės ir Gytarių progimnazijos, dėl kurių kreipimosi į miesto politikus ir įvyko vakarykštis

Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis.
Tačiau nei minėtų, nei kitų mokyklų direktoriai ar bendruomenių atstovai neskubėjo reikšti savo nuomonės ar pretenzijų dėl aptarnaujamų teritorijų, kol nebuvo suformuluotas klausimas – ar keisti senąją tvarką, o jei keisti, tai kaip.
Pirmasis savo nuomonę pareiškė Jovaro progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza, pasiūlęs mokyklas komplektuoti „vieno langelio“ principu: vienas valdininkas išskirstytų visus mokinius į mokyklas pagal gyvenamąją vietą mieste.
Nors iš pradžių į šiuos progimnazijos direktoriaus žodžius buvo sureaguota kaip į pokštą, vėliau atsirado šiam pasiūlymui daugiau ar mažiau pritariančių mokyklų direktorių.
Pritariančių radikaliems teritorijų perskirstymams, stambinimams posėdyje  neatsirado – atrodo, visiems norėjosi stabilumo. Tad gan vieningai buvo nuspręsta, kad galiojančios mokyklų aptarnaujamų teritorijų tvarkos nereikėtų keisti.
O kaip keisti tų teritorijų ribas, Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorės Zinos Žuklijienės nuomone, turėtų spręsti specialistai, o ne į posėdį suėję politikai ir mokyklų atstovai.

Apie „išskirtines“ mokyklas nutylėta
Posėdyje porą kartų buvo paliesta ypatinga tema, kodėl kai kurioms mokykloms nuolat daromos išimtys – leidžiama komplektuoti papildomas klases. Kadangi diskusijos tema buvo aptarnaujamos teritorijos, ši tema nebuvo plėtojama, kol posėdžio pabaigoje nepasisakė Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Bronislovas Rudys.
„Iš kur toks skirtumas tarp mokyklų, teikiančias tas pačias paslaugas, kai jų dydžiai svyruoja nuo trijų ir aštuonių šimtų mokinių? - retoriškai klausė B. Rudys. - Iš kur toks milžiniškas diapazonas kuriant optimalų tinklą? Antra, jei dviem mokykloms yra sudaroma galimybė komplektuoti papildomas klases, nėra aiškiai apibrėžta, ar joms leista komplektuoti po vieną papildomą klasę plius ar viena klase mažiau iš mikrorajono, nes pridedama viena klasė iš viso miesto. Jei pirmasis variantas, vadinasi, automatiškai toms mokykloms pridedamos papildomai aštuonios klasės nuo pirmos iki aštuntos. Tai tos kelios mokyklos su jūsų palaiminimu turi po du šimtus mokinių daugiau ir tuo pačiu per dvi mokyklas sunaikinama trečioji mokykla.“
Nors panašu, kad dauguma susirinkusiųjų suprato, kokias mokyklas omenyje turėjo Bronius Rudys, apie tai prabilti niekas neišdrįso.

Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Bronislovas Rudys: „Iš kur toks skirtumas tarp mokyklų, teikiančias tas pačias paslaugas, kai jų dydžiai svyruoja nuo trijų ir aštuonių šimtų mokinių? Iš kur toks milžiniškas diapazonas kuriant optimalų tinklą?“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.