„Genialų“ problemos sprendimą pasiūlė miesto meras Justinas Sartauskas: deklaruoti savo gyvenamąją vietą mieste, o gyventi ten pat, kur ir gyvenus. Bėda, kad melagingas gyvenamosios vietos deklaravimas laikomas įstatymų pažeidimu ir pažeidėjui užtraukia administracinę atsakomybę.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 
Mindaugas LAURINAITIS
Dėl neformaliojo vaikų ugdymo nesutariančios miesto ir rajono savivaldybės į dviprasmišką situaciją stumia rajone gyvenančius tėvus – jeigu šie nori, kad jų gabūs vaikai mokytųsi miesto muzikos, dailės ar sporto  mokyklose, turėtų pažeisti įstatymus. Nežinia, kam konkrečiai kilo ši „geniali“ idėja, tačiau praėjusią savaitę ją pristatė miesto meras Justinas Sartauskas, informacija paviešinta ir Savivaldybės interneto tinklalapyje.

Politikai riejasi jau daugelį metų
Jau ilgus metus dėl neformaliojo ugdymo nesutariančios Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės į aklavietę stumia vaikus. Skirtingai nei bendrojo lavinimo mokyklose, kuriose besimokantys vaikai ateina su valstybiniu mokinio krepšeliu, neformaliojo ugdymo mokyklas išlaiko pačios savivaldybės, tad dėl to ir kilo ginčai, kai rajone gyvenantys vaikai nori lankyti miesto dailės, muzikos ar sporto mokyklas.
Miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad miesto gyventojai iš savo sumokamų mokesčių neturi apmokėti kitų savivaldybių gyventojų vaikų neformaliojo ugdymo. Metų pradžioje miesto Taryba patvirtino ir įkainius, kuriuos tektų sumokėti rajono Savivaldybei, kad rajono vaikams būtų leista mokytis miesto neformaliojo ugdymo mokyklose.

Vaikai patyrė didžiulį šoką
Pasak rajono politikų, palyginti su miestiečiams tenkančiais mokesčiais, už  vaikus Šiaulių rajono savivaldybei tektų sumokėti beveik dešimt kartų didesnes sumas. Rajono valdininkai atkakliai laikosi pozicijos, kad tokių pinigų savo biudžete nėra numatę, tad neketina mokėti didžiulių mokesčių.
Miesto valdininkų atsakymas buvo paprastas – jeigu rajonas nesutinka mokėti, rajone gyvenantys vaikai bus braukiami iš neformaliojo ugdymo mokyklų sąrašų. O juk ne paslaptis, kad muzikos, dailės ar sporto mokyklas dažniausiai lanko talentingi vaikai, kurie rajone neturi galimybių užsiimti mėgstama veikla, nes mažuose rajono miesteliuose nėra tokių mokymo įstaigų ir tokio lygio pedagogų.   

„Dar gegužę vaikai laikė egzaminus, dalyvavom rugsėjo pirmosios šventėje. Praėjo pora mėnesių, vaikai grįžta iš mokyklos apsiverkę, nes jiems buvo pasakyta, kad nuo lapkričio 1 dienos nebegalės mokytis. Vaikams tai buvo didžiulis šokas, iš jų miesto vaikai jau tyčiojasi, dėl ateities nėra tikri ir ne pirmus metus besimokantys vaikai“, - „Šiaulių naujienoms“ pasakojo Šiaulių miesto pašonėje gyvenanti mama.

Laukiama, ką nuspręs teismas
Tarybos sprendimą teismui apskundė Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje. Teismo prašoma išaiškinti, ar toks sprendimas, diskriminuojantis rajono gyventojus, yra teisėtas. Redakcijos žiniomis, atsakymą teismas pateiks lapkričio 5-ąją. Iki nuosprendžio paskelbimo buvo prašoma, kad ginčytinas sprendimas būtų sustabdytas ir vaikai galėtų tęsti mokslus. Teismas tokį prašymą atmetė.

Pagaliau prie derybų stalo susėdę abiejų savivaldybių vadovai nusprendė, kad bus dar kartą bandoma ieškoti bendro sutarimo. Lapkričio 8-ąją miesto politikai rinksis į neeilinį posėdį.
Blogiausiu atveju, anot Šiaulių mero J. Sartausko, bus siūloma pasinaudoti Vilniaus savivaldybės praktika – įsigyti butą ir prie jo registruoti visus rajono gyventojus, kurių vaikai nori lankyti miesto neformaliojo ugdymo įstaigas. Tokiu atveju nors faktiškai žmonės gyvens rajone, bet bus laikomi miesto gyventojais ir jų mokesčiai suplauks į miesto biudžetą. Ar nebus šią idėją J. Sartauskas nusižiūrėjęs ir nuo savęs paties? Kalbama, kad meras tik deklaruoja savo gyvenamąją vietą mieste, nors iš tikro gyvena privačiame name Kurtuvėnuose, tai patvirtino ir „Šiaulių naujienų“ žurnalistų kalbinti jo kaimynai.

Tėvus užgriūva begalės naujų rūpesčių
Viskas būtų gražu, jeigu melagingai gyvenamąją vietą deklaravusių tėvų neužgriūtų begalė rimtų problemų. Pirma, pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 15 straipsnį, gyventojai, pateikę melagingus deklaravimo duomenis, už tai atsako įstatymų numatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas tokiems „apsimetėliams“ numato įspėjimą arba baudą iki 50 litų. Nusižengus antrą kartą bauda kyla iki 100 litų.
Jau nekalbant apie tai, kad toks gyventojas bus traktuojamas kaip įstatymų pažeidėjas, kyla ir daugiau problemų. Pavyzdžiui, rajono gyventojui deklaravus savo gyvenamąją vietą mieste išauga civilinės atsakomybės draudimo kainos, gali kilti teisinių problemų dėl būsto teisių.

„Kai kurie tėvai ramiai susitaikė su tokia situacija ir prisiregistravo pas giminaičius ar pažįstamus. Bet štai vienas Ginkūnuose gyvenantis tėvas prisiregistravo pas savo pensininkus tėvus, gyvenančius Šiauliuose. Jiems nuplaukė kompensacijos už šildymą, nes būste atsirado pajamas gaunantis asmuo, nesvarbu, kad faktiškai ten jis negyvena“, - pasakojo moteris, pateikusi ir daugiau pavyzdžių.
Pasak sunerimusios mamos, dėl valdininkų principinio ginčo labiausiai nukenčia vaikai. „Ką mes blogo padarėme, kad dabar turime slėpti savo gyvenamąją vietą? Ar ne toje pačioje šalyje gyvenam? Esame diskriminuojami lyg tarybiniais metais“, - kodėl valdininkai nesusitaria jau šitiek laiko, negali suprasti gabaus vaiko mama.

Miesto meno ar sporto mokyklose panorę mokytis rajono vaikai apie tai kol kas gali tik pasvajoti. Miesto valdininkai vaikus varo lauk, nes dešimteriopai didesnių mokesčių už vaikų mokslą nesutinka mokėti rajono Savivaldybė. Principinė valdininkų dvikova, pasak rajone gyvenančios mamos, labiausiai žlugdo gabius ir talentingus vaikus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.