Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, susipažinusi su Vietos savivaldos bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymų pakeitimo projektais, vakar išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog jei pataisos bus patvirtintos Seime, tai padarys nepataisomą žalą visai švietimo sistemai.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
„Dabartinė valdžios pozicija veda prie konfliktinės 2007–2008 m. situacijos, kuri tuomet peraugo į ilgalaikius mokytojų streikus. Norėdami išvengti socialinio sprogimo, kviečiame šalies valdžią išgirsti švietimo bendruomenės nuomonę, susilaikyti nuo skubotų bei nepasvertų sumanymų, o optimalių sprendimų ieškoti konsultacijų bei derybų su socialiniais partneriais keliu“, - raginama pareiškime.
Galimybė mokinio krepšelį naudoti ne pagal paskirtį
Švietimo profesinės sąjungos pirmiausia įžvelgia pavojų, kad jei švietimo įstaigų išlaikymo funkcija bus priskirta prie savivaldybių savarankiškų funkcijų, atsiras galimybė mokinio krepšelį naudoti ne pagal paskirtį.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigia, kad jei dabar savivaldybės neturi juridinių teisių savo nuožiūra mokinio krepšelio naudoti, tai priskyrus savarankišką funkciją daryti su krepšeliu, ką nori, nebebus jokių kliūčių.
„Jau ir dabar biudžeto įstatymo projekte siūloma, kad nuo ugdymo likusias lėšas savivaldybės gali panaudoti kitoms švietimo reikmėms, pirmiausia įsiskolinimams padengti, - sako A. Jurgelevičius. - Mes labai nuogąstaujame, kad nebūtų taip, jog mokinio krepšelis liks apskritai tik švietimo reikmėms. O švietimo reikmės yra labai plati sąvoka: pavyzdžiui, gatvę šalia mokyklos, kuria eina mokytojai ir mokiniai, irgi galima traktuoti švietimo reikme.“
Rasa Jasmontienė, Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė, teigia, jog prieš keletą metų būtent tai, kad savivaldybės švietimui skirtas lėšas panaudodavo kitoms reikmėms Lietuvoje ir iššaukė didžiuosius mokytojų protestus, kuriems mėnesius nebuvo mokomos algos. O tas mokytojų pasipriešinimas privertė šalies valdžią pakeisti švietimo finansavimo metodiką - įvesti mokinio krepšelį.
„Todėl savivaldybės dabar ir gauna mokinio krepšelius, kurie gali būti naudojami tik ugdymui, o iš savo biudžeto jos finansuoja aplinkos išlaikymą. Tad jei vėl būtų žengtas žingsnis atgal ir savivaldybės gautų teisę visas švietimui skirtas lėšas tvarkyti pačios, mes prarastume pasitikėjimą, kad lėšos bus panaudotos tik ugdymui, nes dar nesame tokios stiprios profsąjungos ir mūsų mokytojai nėra tokie pilietiškai suinteresuoti nuolat kontroliuoti savivaldybes“, - mano R. Jasmontienė.
Išimtinė teisė skirti švietimo įstaigų vadovus
Kita siūloma įstatymų pataisa - suteikti savivaldybių taryboms suteikti išimtinę teisę skirti švietimo įstaigų vadovus, švietimo profesinėms sąjungoms taip pat atrodo žalinga.
„Juk jau prieš kelerius metus visi labai virkavo, kad mokyklų vadovai nėra kompetentingi, nėra savarankiški, drąsūs, nes jie bijo juos paskyrusių politikų ir vykdo jų valią įvairiais būdais. Todėl buvo žengtas žingsnis pirmyn: švietimo įstaigų vadovus pradėjo skirti savivaldybių administracijos direktoriai, iš kurių galima pareikalauti kažkokios atsakomybės, nes iš tarybų - kolegialaus valdymo organo - jokios atsakomybės nepareikalausi“, - primena Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.
Tad jei vėl bus sugrąžinta politinių sprendimų tradicija, švietimo įstaigų vadovais taps tik tie, kurie turi politinį palaikymą savivaldybių tarybose ir kurie paklusniai vykdys juos skyrusiųjų politinę valią.
„Savivaldybės nori turėti mokyklas savo kišenėje visomis prasmėmis - įskaitant ir jų vadovus, kurių dalis dabar yra pakankamai savarankiški. O pakeitus jų skyrimo tvarką to nebeliktų“, - teigia A. Jurgelevičius.
