Pastarosiomis dienomis daugelyje šalies miestų, taip pat ir Šiauliuose, fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Šiauliuose paros ribinė vertė buvo viršyta jau keturiasdešimt aštuonis kartus (per metus leidžiama viršyti 35 kartus, peržengus šią normą savivaldybės privalo imtis priemonių sustabdyti taršai). Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra kenksmingas kvėpavimo ir širdies ligoms sergantiems asmenims, taip pat mažiems vaikams bei senjorams.
Mindaugas LAURINAITIS
Teršalams „sienų“ nėra
Kaip praneša Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos, vyraujant teršalams sklaidytis nepalankiems orams, užterštumo kietosiomis dalelėmis tikimybė išlieka padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijamos KD10 paros ribinės vertės. Agentūros teigimu, užterštumą lemia ne tik vietiniai taršos objektai (tiek pramoninės gamyklos, tiek krosnis kūrenantys namai, tiek automobilių srautai bei nevalytos ir sausos gatvės), bet ir iš Europos pietų vėjų srautais atnešti teršalai.
Kaip dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bimbaitė, oro tarša ypač padažnėja šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas. „Dėl atmosferos cirkuliacijos teršalai kartu su oro srautais mūsų šalį pasiekia iš kitų Europos (ir ne tik) regionų (teršalai oro srautų gali būti pernešami ir tūkstančius kilometrų). T. y. Lietuvos oro baseino užterštumas priklauso ne tik nuo vietinių taršos šaltinių išmetamų teršalų, bet ir teršalų, atneštų iš kitų valstybių“, - teigia specialistė.
Pasak V. Bimbaitės, oro teršalams nėra jokių užkardų ar valstybių sienų, tad jeigu tik įsivyrauja palankūs oro srautai, didelė tikimybė, kad iš kitų valstybių teršalai gali atkeliauti ir iki Lietuvos. „Oro srautai nepaiso valstybių sienų, todėl tam tikros atneštų teršalų koncentracijos turi įtakos mūsų oro kokybei kasdien, o kai oro užterštumas padidėja kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, ir nusistovi tos krypties oro pernaša, „užsieninių“ teršalų porciją po kiek laiko gauna ir mūsų šalis. Pastebime, kad tokia situacija gana dažnai pasitaiko šaltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo sezonui, ypač kai pasisuka pietinių krypčių vėjas“, - pastebi V. Bimbaitė.
Pirmauja oro užterštumu
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad specialistų vertinimu, Šiauliai visos šalies mastu šiemet „pirmauja“ kaip dažniausiai viršijantis vidutinę KD10 paros ribinę vertę. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas tada teigė, kad trisdešimt penkių dienų metinė norma Lietuvoje buvo viršyta tik 2010 m. – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose. Aplinkos oro apsaugos įstatymas numato, kad už vietos oro kokybę yra atsakingos vietos savivaldos institucijos.
„Intensyvaus kūrenimo sezonas Šiauliuose oro kokybei turi ypač didelę įtaką, nes nemaža dalis individualių gyvenamųjų būstų neprisijungę prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, kuri yra sąlyginai švaresnė – katilinių kaminai aukšti, turi filtrus kietosioms dalelėms ir panašiai. Šiauliai, matyt, lyderiauja pagal kieto kuro (malkų, anglies, durpių briketų ir t. t.) sunaudojimą individualaus būsto šildymui. Ko gero, neišvengta ir atliekų (pavyzdžiui, baldų) kūrenimo“, - galimas priežastis nurodo D. Perkauskas.
Reikia tinkamai pasiruošti
Praėjusį šildymo sezoną Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus specialistai atliko reidus ir tyrė, kurie individualūs namai galėtų kelti potencialią taršą – kūrenti atliekas (baldus ir panašiai). Tačiau specialistai pažymėjo, kad be gyventojų sutikimo patekti į namus bei patikrinti, kas kūrenama krosnyje, neįmanoma, tad spręsti apie galimus teršalus buvo įmanoma tik iš akies žvelgiant į pro kaminą kylančius dūmus – atitinkamai nuo kūrenamos medžiagos keičiasi dūmų spalva.
Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos specialistai įspėja, kad prieš pradedant kūrenti krosnis, reikia jas tinkamai sutvarkyti, nes dėl netvarkingų krosnių bei dūmtraukių kyla nemažai gaisrų. „Gyventojai kietą kurą sandėliuoja ant arba prie pačios krosnies, o turėtų sandėliuoti 1 m atstumu nuo jos. Virš krosnies džiovinami drabužiai, kitos degios medžiagos. Besikūrenančios kieto kuro krosnys paliekamos be priežiūros. Naujus namus statantys šiauliečiai kur kas labiau rūpinasi savo turto saugumu, todėl jų turtas nukenčia rečiau“, - teigia Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas Gintaras Zonis.
