Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja E. Samulytė pataria saugotis erkių ir po pasivaikščiojimų gamtoje gerai apsižiūrėti. Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Nors dar gamta tik bunda, tačiau erkės jau pradėjo savo medžioklę. Daugiau laiko praleisdami gamtoje jau galime aptikti erkių. Nebūtina vaikščioti po miškus ir pievas - pakanka nueiti į parką. Visuomenės sveikatos centro specialistai šią savaitę jau aptiko nemažai erkių Linkaičių miške, Radviliškio rajone.
Specialistų duomenimis, gausos stebėjimo stacionaro viename maršruto kilometre buvo aptiktos 4
erkės. Pavasarį didžiausias erkių aktyvumas būna balandžio pabaigoje-gegužės viduryje. Antrasis
aktyvumo pakilimas - rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Tad patariama gamtoje būti atsargesniems, o parėjus, apsižiūrėti, nes galite į namus parsinešti nelauktą svečią.
Erkės veisiasi netvarkingose vietose
Erkių gausa miškuose, parkuose, gyvenamosiose teritorijose, soduose, miesto žaliuosiuose plotuose
nemažėja. Dažniausiai erkės mėgsta įsikurti lapuočių medžių miškuose ar ten, kur aukšta, nenupjauta žolė, pernykščiai lapai, šakų krūvos, todėl patariama žmonėms daugiau dėmesio skirti aplinkos tvarkymui - grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles. Taip pat svarbu sutvarkyti poilsio, pasivaikščiojimo, vaikų žaidimų vietas, kur sušilus orui daugiau laiko praleidžia vaikai.
Kenksmingos ne visos erkės
Nereikėtų paniškai bijoti erkių, nes ne visos jos yra pavojingos. Tačiau Sveikatos centro duomenimis, erkių infekuotumo rodikliai yra gana dideli, todėl erkinio encefalito virusas ir Laimo ligos sukėlėjas aptinkamas visose Lietuvos administracinėse teritorijose, todėl užsikrėsti rizika išlieka visur.
Sveikatos specialistai informuoja, kad didžiausia erkių gausa yra Šiaurės ir vidurio Lietuvoje, į kurią patenka ir Šiaulių apskritis.
Praėjusiais metais buvo atlikti erkių Laimo ligos sukėlėjų tyrimai Radviliškio rajono teritorijoje -
Antaniškių parke buvo nustatyta apie 20 procentų tirtų erkių, kurios turėjo Laimo ligos sukėlėjų.
Todėl gyventojams patariama būti budriems ir saugotis nuo erkių įkandimų, pasirūpinti vakcina nuo
erkinio encefalito.
Dažniausiai suserga darbingi žmonės
Sergamumo erkių platinamomis ligomis situacija Šiaulių apskrityje gana mažai kintanti.
Praėjusiais metais Šiaulių apskrityje užregistruoti 183 Laimo ligos atvejai. Šiaulių mieste - 81 atvejis. Sergamumas Laimo liga padidėjo beveik visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių ir Pakruojo rajonus. Sergamumas Laimo liga, viršijantis vidutinį Šiaulių apskrities sergamumo rodiklį, išlieka kaip ir ankstesniais metais Šiaulių mieste, Kelmės ir Pakruojo rajonuose.
„Ženkliai mažiau Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje šalyje, užregistruota erkinio encefalito atvejų – 2,5 karto mažiau nei 2010 metais. Mirties atvejų nuo erkinio encefalito neužregistruota. Įtakos sergamumo sumažėjimui galėjo turėti ir gyventojų skiepijimasis nuo erkinio encefalito. Didžiausi sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai registruoti 2003 ir 2008 metais“, - kalba E. Samulytė.
Anot medikų, kasmet registruojami pavieniai Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejai tarp vaikų.
Didžioji dalis visų susirgusiųjų erkių platinamomis ligomis yra suaugę, darbingo amžiaus asmenys.
Šiaulių apskrities gyventojams dažniausiai infekuotos erkės įsisiurbė būnant miške, nemažai daliai -
gyvenamosiose vietose, soduose.
Apsauga nuo erkių
Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistė E. Samulytė pataria vykstant į gamtą apsirengti tinkama apranga, kad erkės nepatektų ant kūno. Taip pat reikėtų vilkėti ilgas kelnes, palaidines ilgomis rankovėmis. Drabužiai turėtų būti šviesios spalvos, kad lengviau būtų pastebėti ropojančią erkę. Grįžus į namus atidžiai apsižiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu.
„Nepamirškite repelentų, kurie atbaido erkes. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus. Erkių aktyvumo periodu rekomenduojama vartoti pasterizuotą ar virintą karvių, ožkų pieną, kurios ganosi miškingose vietovėse, kad būtų mažesnė tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu“, - pasakoja specialistė E. Samulytė.
Visiškai išvengti erkių įkandimo yra gana sunku. Vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai. Dažniausiai skiepytis rekomenduojama asmenims, kurie dirba miškuose, parkuose, gyvena, poilsiauja miškingose vietovėse, mėgsta uogauti, grybauti.
„Kad organizmas pasiruoštų apsaugai nuo erkinio encefalito viruso, geriausia yra pradėti skiepytis
žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol erkės dar neaktyvios ir nėra užsikrėtimo pavojaus. Tuomet yra
taikoma įprastinė skiepijimo schema: įskiepijamos 2 erkinio encefalito vakcinos dozės, išlaikant 1-3
mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo erkinio encefalito išsivystymo vienerius metus. Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug praėjus metams nuo antrosios dozės įskiepijimo. Imunitetas išsilaiko 3 metus. Norint palaikyti apsauginį imuniteto lygį, reikia kas trejus metus pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Nesuskubus pasiskiepyti iš anksto, šiltuoju metų laikotarpiu, kada erkės jau yra aktyvios, taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 9-12 mėnesių po antrosios dozės.
Įsisiurbusią erkę nedelsiant pašalinkite
Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistė pataria – pastebėjus įsisiurbusią erkę ją nedelsiant
pašalinti.
„Traukdami erkę nespauskite jos pilvuko, kad į žaizdą „neįšvirkštų“ Laimo ligos sukėlėjų. Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite - nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus“, - pasakoja E. Samulytė.
Medikų teigimu, jei įsisiurbusi erkė greit pašalinama, mažesnė tikimybė, kad į žmogaus kraują pateko Laimo ligos sukelėjų. Šios ligos sukėlėjai, esantys erkių žarnyne, dažniausiai perduodami žmogui, jei erkė įsisiurbusi išbuvo ilgiau nei 48 valandas.
Svarbu kalendoriuje pasižymėti įkandimo dieną ir stebėti įkandimo vietą bei bendrą sveikatos būklę. Anot gydytojų, jei po mėnesio pradeda reikštis gripo simptomai, o įkandimo vieta parausta, žmogus turi kuo skubiau apie tai pranešti gydytojui. Žinant įkandimo dieną, galima lengviau nustatyti ligą.
