
Ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybės skyrių vadovai buvo pakviesti į išplėstinį Tarybos komitetų posėdį aptarti Šiaulių miesto savivaldybės 2015-2017 strateginio veiklos plano. Tačiau rimto klausimo aptarimas buvo paverstas cirku. Politikai kaip įmanydami stengėsi įgelti vienas kitam. Tuo metu skyrių vadovai, kurie dėl politikų klaidžiojimo į lankas buvo priversti sėdėti viršvalandžius, gūžčiojo pečiais ir nesuprato, ko apskritai buvo pakviesti.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Skaičiai leidosi lyg iš dangaus
Į išplėstinį Tarybos komitetų posėdį dalyviai rinkosi vėluodami. Nieko keisto – eilinį kartą buvo išplatinta klaidinga informacija dėl posėdžio vietos. Kai galiausiai visi jau sėdėjo savo vietose, skyrių vedėjams liepta pristatyti, kokius tikslus jų vadovaujami skyriai išsikėlę 2015-2017 metams ir kiek lėšų prireiks šių idėjų įgyvendinimui.
Daugiausia klausimų ir kritikos sulaukė Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis. Kritikos jam pažerta po tai, kai šis papasakojo apie Daušiškių kapinių statybų planus. A. Adomaitis informavo, kad kitąmet techniniam kapinių projektui parengti ir pirmiesiems darbams atlikti gali prireikti 1 mln. litų. „2016 m. ir 2017 m. numatyta skirti po du milijonus“, – sakė jis.
Net neišklausę sakinio iki pabaigos posėdžio dalyviai pradėjo klausinėti, apie kokią valiutą – eurus ar litus – kalbama. Išgirdę, kad Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas sumas vardija dabartine valiuta, visi buvo gerokai nustebę. Nejaugi 2016 metais, kai bus atliekami pagrindiniai darbai, užteks vos kelių milijonų litų?
„Mūsų skaičiavimais, vien tik magistraliniam drenažo vamzdžiui, kurį reikės ten patiesti, gali prireikti 300-400 tūkst. litų. Visi kiti darbai - žemės aptvėrimai ir panašiai - ypatingų milijonų tikrai nepareikalaus“, – atšovė A. Adomaitis.
Tačiau toks atsakymas neįtikino posėdžio dalyvių, kurie buvo tikri, kad į lentelę reikėtų įrašyti bent kiek artimesnius realybei skaičius. Pavyzdžiui, 4 milijonus litų. Su tokiu pasiūlymu suskubo sutikti Šiaulių miesto meras. „Įrašykite 4 milijonus“, – ranka mostelėjo jis.
Tiesa, tai buvo toli gražu ne vienintelis atvejis, kai skaičiai buvo nuleidinėjami lyg iš dangaus. „Ir gėda, ir bėda tas posėdis. Vienas meras – Alfredas Lankauskas sako kitam merui – Justinui Sartauskui: „Tai kaip rytą kad kalbėjome, įtraukite tuos pinigus į programą.“ Tai kas čia vyksta? Juk esame pasitvirtinę aprašą, tvarkas, kaip yra daromas strateginis veiklos planas. Net plano rengėjas nežino, apie ką kalba A. Lankauskas, tik gaudo žodžius ir rašo sumas iš eigos. Gerai, gerai, čia rašom 100 tūkst. Neužteks? Gerai, tada įrašykime dar 100 tūkst.“, – pykčio neslėpė Tarybos narys Artūras Visockas.
Nerimas dėl Šiaulių oro uosto
Dar labiau aistras užkaitino vėluodamas į posėdį atskubėjęs Tarybos narys Gintaras Karalevičius. Vos atsisėdęs ant kedės jis pareiškė priekaištus J. Sartauskui, kad šis neinformavo Tarybos narių, jog Šiauliuose lankosi susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas. Meras suskubo tikinti, esą viceministras kvietimą gavo iš Pramonininkų asociacijos, kuri turėjo teisę pakviesti, ką nori. Netrukus miesto vadui buvo pažertas dar vienas klausimas, ar tiesa, kad Šiaulių oro uosto ketinama atsisakyti kaip miesto savivaldybės įmonės.
Tokią informaciją paneigęs meras vėl buvo spaudžiamas į kampą. „O čia tas viceministras, kuris įkūrė Kauno oro uostą, į kurį įsūdė 140 milijonų litų ir kuris dabar yra visiškai nuostolingas?“ – klausė posėdžio dalyviai. Neatlaikęs spaudimo J. Sartauskas pratrūko: „Ką jūs čia per „briedus“ šnekat? Visiškus „briedus“...“
„Dabar atvažiavo susisiekimo viceministras, spėju, su tokia mintimi, kad mūsų oro uosto gal net nereikia. Krovinėlius neva nusikreipsime į Kauną, kuriam bus geriau, nes šiuo metu jis yra „kiaurai“ nuostolingas. Gal ir geriau Kaunui. Nieko nesakau. Bet tada turi atsakyti, kas geriau Šiaulių regionui“, – įtartinai susisiekimo viceministro vizitą vertino A. Visockas.
Čia įsiplieskusias aistras nusprendė apraminti A. Lankauskas: „Mielas mere, vakar žiūrėjau filmą...“
Po šių žodžių nuskambėjo skyrių vedėjų juokas, lydimas pykčio: „Jau baigėsi darbo valandos, o mes dar sėdime čia. Gal galima greičiau?“ Taip į politikus kreipėsi jie, svarstydami, kokiu tikslu apskritai buvo pakviesti į šį posėdį.



