Savivaldybės skola privalo būti aiškiai išskirta ir neslepiama po „komunaliniais mokėjimais“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas pirmadienį žurnalistus bandė įtikinti, kad miesto skola mažėja ir žiniasklaidos pareiškimai apie prasiskolinusį miestą neatitinka tikrovės. Tačiau manoma, kad tikroji miesto skola yra slepiama valdiškų įmonių sąskaitomis. Tinkamai nesuvaldžius finansų ateityje galima sulaukti prastų pasekmių.
Slepia skolas
Šiaulių miesto meras pirmadienį žurnalistus bandė įtikinti, kad miesto finansinė būklė nėra tokia bloga, kaip ją pateikia žiniasklaida. Pagal pateiktus kasmetinius skaičius (2011–2013 m. laikotarpiu ir 2014 m. prognozes), miesto biudžetas kasmet beveik nesikeičia, bet paskolos suma per minėtą laikotarpį sumažėjo beveik dvigubai – nuo 76,3 mln. litų iki 49,6 mln. litų. Ilgalaikis įsiskolinimas taip pat neva mažėja – nuo 13,7 mln. iki 5 mln. litų. „Galėsime skolintis savo reikmėms. Bet tai nereiškia, kad skolinsimės“, – skubėjo pabrėžti meras.
Tačiau, kai kurių politikų nuomone, pateikiamas nevisas miesto skolos vaizdas. „Šalia nėra grafiko su parduotomis skolomis. Tuomet pasimatytų visas vaizdas. Tokiu būdu per savo įmones Savivaldybė gali sunaikinti visas savo skolas. Viskam pakanka, nes nemoki savo įmonėms. Vėliau savo įmonių skolas paslepi po skolos pardavimu“, – teigia Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.
Skolas parduoda bankams
Politikas jau keletą metų Šiaulių miesto pavyzdžiu bando įtikinti Finansų ministeriją, kad savivaldybių skolos privalo būti aiškiai išskirtos ir negalėtų būti slepiamos finansiniais įsipareigojimais savo valdomoms įmonėms. Šiaulių miesto valdžia bankams yra pardavusi savo įsiskolinimus „Busturui“, „Šiaulių energijai“ ir kitoms įmonėms. Už šias parduotas skolas Savivaldybė arba jos įmonės bankams moka palūkanas, tačiau šios skolos miesto biudžete aiškiai neįvardijamos.
Šių metų Šiaulių miesto biudžeto projekte nurodyta, kad paskoloms grąžinti bus skiriama 10,7 mln. litų. Prie asignavimų numatyta sumokėti 4,5 mln. litų „Šiaulių bankui“ už komunalines paslaugas ir kitus mokėjimus. Šios sumos Savivaldybė nepripažįsta kaip paskolos. „Neįeina minėta suma į 10,7 mln. litų. Tai kita biudžeto eilutė“, – atsakė Savivaldybės atstovė Jūratė Rauduvienė.
Per tokius „komunalinius mokėjimus“, A. Visocko nuomone, Savivaldybė būtent ir gudrauja nuslėpdama tikrąją finansinę miesto būklę.
Pasekmės jaučiasi ilgai
Savivaldybių skolinimosi limitus įteisina įstatymai, o biudžetus prižiūri Finansų ministerija. Ministerijos pozicija aiški – savivaldybėms būtina suvaldyti finansinius srautus, kitu atveju pasekmės gali jaustis labai ilgai, net ir atgavus mokumą.
„Savivaldybės privalo labai atsakingai tvarkyti finansus, nes savivaldybei tapus nemokiai, tai sąlygotų ilgalaikes labai nepalankias pasekmes ateityje net ir techniškai atstačius savivaldybės mokumą. Žala reputacijai išsilaikytų ilgai, investuotojai tai prisimintų. Taip pat tai atsilieptų visam viešajam sektoriui, nes kristų kredito įstaigų pasitikėjimas juo ir būtų priežastis didinti palūkanas“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ Finansų ministerijos poziciją šiuo klausimu raštu pateikė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.
Bristi į skolas – nenormalu
Apie galimą nepasitikėjimą viešuoju sektoriumi Lietuvos banko vadovas ir komercinių bankų ekonomistai prakalbo dar pernai. Šiauliai tai pajuto savo kailiu – pernai birželį miesto valdžia norėjo paimti ilgalaikę paskolą, tačiau į viešąjį konkursą neatsiliepė nė vienas bankas. Teko derėtis tiesiogiai – dėl penkių milijonų litų paskolos suderėta su „Šiaulių banku“.
Vis dėlto, dienraščio „Šiaulių naujienos“ kalbinti ekonomistai tikina, kad nors asmeniniai ir viešojo sektoriaus finansai šiek tiek skiriasi, bet abiem atvejais – bristi į skolas nėra normalu, o dabartiniai įstatymai neužtikrina tinkamo finansinių srautų valdymo viešajame sektoriuje.
„Valstybė ir savivaldybės apsibrėžia optimalų skolos lygį, kurį gali išlaikyti. Tačiau tai nereiškia, kad yra normalu visuomet išleisti daugiau nei gaunama pajamų – tai jau yra neatsakingo finansų valdymo pavyzdys. Deja, valstybė šia liga serga nuo nepriklausomybės atgavimo. Kai kuriose savivaldybėse, deja, išlaidos nuolat viršija pajamas, nes įstatymai nepakankamai reglamentuoja jų finansų valdymą ir finansinius įsipareigojimus“, – tvirtina vieno iš Lietuvos bankų ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo nuomone, viena didžiausių viešojo sektoriaus problemų – koncesijos sutartys, kurios neįtraukiamos į biudžeto balansą, bet didina ilgalaikius savivaldybių įsipareigojimus. „Tokių įsipareigojimų našta gali greitai tapti nebevaldoma, ką ir matome kai kuriose savivaldybėse“, – pažymėjo ekonomistas.
