Šiaulių miesto savivaldybė 2013 metus baigė su beveik dešimties milijonų litų skola už pradelstus mokėjimus. Tačiau valdininkai nusiteikę optimistiškai: išlaidų buvo mažiau nei planuota, o kai kurių mokesčių surinkta net daugiau nei buvo numatyta metų pradžioje. Panašus scenarijus gali kartotis ir šiemet. Miesto valdžia bando įtikinti, kad brenda iš skolų liūno.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Mindaugas LAURINAITIS

Spinduliuoja optimizmu
Praėjusius metus Šiaulių miesto savivaldybė užbaigė turėdama beveik dešimties milijonų litų skolą, kuri susidarė už pradelstus mokėjimus savo įmonėms už suteiktas paslaugas. Kaip teigia valdininkai, tai yra pradelsti mokėjimai ilgiau nei 45 dienų laikotarpyje. Tačiau miesto valdžia – spinduliuoja optimizmu.
„Ketiname parengti pranešimą, kad Savivaldybė nėra taip įsiskolinusi, kaip kad rašo spauda. Šiais metais galėsime jau skolintis ir savo reikmėms. Skola mažėja, nebėra toks lygis, kaip buvo 2010-2011 metais“, - pasakojo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas praėjusią savaitę Šiauliuose viešėjusiai Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei.

Skuba skolintis
Įdomus mero požiūris – stebuklingu būdu sugebėta sumažinti skolas ir jau iš karto mintys sukasi apie naujas skolas. Ir nė vienos minties apie tai, kad vietoje skolinimosi būtų galima ieškoti būdų, kaip pritraukti investicijas į miestą ir turimus resursus išnaudoti taip, kad būtų kuo mažiau nuostolių ir grįžtamoji nauda būtų pastebima. Tokia pačia optimistine gaida užsikrėtę ir Savivaldybės administracijos darbuotojai.
Praėjusį pirmadienį į kas savaitinę spaudos konferenciją pakviesta Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos pavaduotoja Irmina Volskienė praėjusių metų miesto biudžeto plano įvykdymą pristatė labai nudailintą. Tiesa, pristatė kiek galėdama, nes nelabai buvo susipažinusi su skaičiais. Skaičius žino jos viršininkė, Finansų skyriaus vedėja Regina Janušauskienė, tačiau nors vedėja tą kartą sukinėjosi prie spaudos centro, bet po kiek laiko atėjo jos pavaduotoja. „Vedėja susirgo“, - bandė įtikinti Savivaldybės atstovai.

Pradelsia mokėjimus
Praėjusių metų miesto biudžeto plane buvo numatyta surinkti beveik 255 milijonus litų. Surinkta trimis milijonais litų daugiau. Ši suma, kaip numato įstatymai, nukeliaus įsiskolinimams dengti, kurių Savivaldybė turi ne vieną dešimtį. Dar beveik pusė tokios sumos (apie 3 milijonai) liko nepanaudota iš gautų tikslinių asignavimų, kuriuos skiria ministerijos ar kitos valstybinės institucijos. Atrodytų labai gražus plano įvykdymas, jeigu ne keletas akis badančių faktų.
Tai jau minėta beveik dešimties milijonų litų skola už nesumokėtas paslaugas. Taip pat mažiau nei planuota gauta gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurį sumoka gyvenamąją vietą Šiauliuose deklaravę dirbantys gyventojai. Tiesa, dalį šio mokesčio pasiima valstybė, bet mažesnis surinktas kiekis gali reikšti ir tai, kad oficialiai dirbančių šiauliečių per praėjusius metus sumažėjo. Priešingai teritorinės Darbo biržos duomenims, kurie rodo, kad Šiauliuose registruotas nedarbas yra mažiausias visoje apskrityje. Nors GPM pokyčiams įtakos turi ir kiti mokestiniai niuansai.

Išlygina kiti mokesčiai
Šiaulius iš dalies gelbėja turto ir kiti mokesčiai. Kaip dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė, atliekanti viršininko funkcijas, Zonė Lapienė, turto mokestis atsveria GPM nepriteklių. „Šių mokesčių užduočių įvykdymas ir viršijimas amortizavo kitą labai svarbią biudžeto sudedamąją – gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jis savivaldybės biudžeto pajamose, mokesčių dalyje sudaro didžiausią lyginamąjį svorį, o šio mokesčio 2013 metais gauta 2,802 mln. Lt mažiau nei planuota“, - teigė Z. Lapienė.
VMI pažymi, kad šiais metais savivaldybėms turėtų būti paliekama didesnė GPM dalis nei pernai, tad pasak Z. Lapienės, tai turėtų turėti teigiamos įtakos miesto biudžetui. Biudžetą praėjusiais metais mažino ir gyventojams skirtos lengvatos. „Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybės biudžetas 2013 m. dėl atleidimo nuo žemės mokesčio nepasipildė 369 tūkst. litų, o 2012 m. negavo 340 tūkst. Lt žemės mokesčio pajamų“, - teigė Z. Lapienė.

Nesureguliuoja išlaidų
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Artūro Visocko nuomone, miesto valdžios neatsakingas požiūris į mokesčių mokėtojų suneštus pinigus daro žalą miestui. Politikas jau ne vienerius metus bando įtikinti Finansų ministeriją bei Savivaldybę, kad bankams parduotos skolos neturėtų būti slepiamos, o finansiniai srautai turėtų būti sureguliuoti.
„Tai paverskime visas skolas iš finansinių ūkinėmis pagal dvišales sutartis ir mokėkime dideles palūkanas finansų institucijoms. Tada iš viso skolų neturėsime. Jeigu viskas taip gražu, anot mero, kodėl nesilaikoma Tarybos sprendimo, priimto 2013 m. vasarį? Patvirtinus biudžetą buvo aiškiai pasakyta, jog perteklinės lėšos bus nukreiptos apmokėti už šilumą. Tai nebuvo daroma. Negana to, iš „Šiaulių energijos“ buvo pareikalauta 4 mln. dividendų (iš ubago atėmė lazdą) ir netgi tų dividendų negrąžino, nors jie apskaitoje kabėjo kaip gauti ir jų neperskirstė, nors privalėjo“, - mano politikas.
„Galiu pasakyti drąsiai – Savivaldybės administracija su viešaisiais finansais žaidžia pokerį. Bet per pokerį tylima, kokios turimos kortos. Čia gi meluojama į eterį“, - mero pasisakymą vertino A. Visockas.

Atsakingas vartojimas
Asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė, aptardama praėjusius metus ir bandydama daryti prielaidas šiems metams, taip pat bando atrasti optimizmo. Išplatintame pranešime teigiama, kad šalies gyventojams praėjusieji metai turėjo būti šviesesni – pirmą kartą nuo 2008 m. realus darbo užmokestis buvo teigiamas ir augo visais ketvirčiais, o išlaidos pasiekė ikikrizinį lygį. Pasak finansų specialistės, šiais metais finansinio gyvenimo gerėjimą turėtų pajusti dar daugiau Lietuvos šeimų.
Kaip visuomet O. Bložienė pabrėžia ir atkreipia gyventojų dėmesį į atsakingą asmeninių finansų valdymą bei taupymą. Ko, beje, galėtų pasimokyti ir viešasis sektorius. Asmeninių finansų instituto ekspertai teigia, kad atlyginimų augimą labiausiai pajuto minimalią mėnesinę algą gaunantys asmenys, taip pat itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai bei kai kurie ilgamečiai specialistai. Taip pat susiję su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginiais ir veiklomis. „Kita vertus, net ir gerėjant ekonominėms aplinkybėms šiemet toliau augo pradelsti gyventojų mokėjimai. Tai liudija, kad dar ne visi išmokome atsakingo vartojimo pamokas“, − atkreipė dėmesį O. Bložienė.

Iššūkis – pradelstų skolų mažinimas
Kita vertus, namų ūkių finansų žemėlapyje 2013 m. užfiksuota ir „juodųjų dėmių“. Viena jų – pradelstos skolos. Kreditų biuro duomenimis, pradelsti gyventojų įsiskolinimai 2013 m. rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,55 mlrd. litų – 9 proc. daugiau nei prieš metus. Tiesa, 2012 metais pradelstų mokėjimų augimo tempai buvo grėsmingesni (23 proc.).
O. Bložienės teigimu, būtent atsakingas vartojimas ir su tuo susiję pradelsti įsiskolinimai taps vienu svarbiausių iššūkių 2014 metais, kai prognozuojamas tolesnis pajamų bei vartojimo augimas. Gyventojams teks susidurti ir su padidėsiančiomis išlaidomis. Ypač tai palies žalingų įpročių mėgėjus – dėl didesnių akcizų brangs vynas ir stiprieji gėrimai, rūkalai. Įtakos namų ūkių finansinei elgsenai gali turėti ir politiniai veiksniai. Šiemet numatomi LR prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, taip pat sprendimas dėl euro įvedimo nuo 2015 metų. Tai gali padidinti visuomenės jautrumą gandams, taip pat turėti įtakos vartotojų pasitikėjimo rodikliui.

Ar krizė išmokė atsakingo vartojimo?
Apibendrindama 2013 metus, Asmeninių finansų instituto vadovė pavadino juos santūriai optimistiniais: „Nors metai atnešė nemažai teigiamų finansinių pokyčių, tačiau juos realiai pajuto ne tokia ir didelė namų ūkių dalis. 2014-aisiais, panašu, jau gerokai daugiau šeimų turės galimybių džiaugtis realiai augsiančiomis pajamomis“, - mano O. Bložienė.
Pasak jos, pastarųjų dešimtmečių statistinių rodiklių analizė rodo, kad ekonominį spaudimą Lietuvos namų ūkiai sugeba šiaip ne taip atlaikyti susiverždami diržus, t. y. mažindami vartojimo apimtis. Tačiau kylant ekonomikai sėkmingai „susidoroti“ su augančiomis pajamomis sekasi toli gražu ne visiems. „Tad šie metai ir parodys, ar jau išmokome pasibaigusios recesijos pamokas. Atsidūrę naujojo ekonominio ciklo papėdėje ir euro įvedimo priešaušryje, savo kailiu įsitikinsime, ar gebame atsakingai vartoti ir kurti tvarią asmeninę gerovę“, – įsitikinusi O. Bložienė.