Mykolas DEIKUS

Kas brangiau parduos mero postą? Pagrindinis klausimas, kuriuo dabar gyvena Šiaulių miesto tarybos mandatus iškovojusios partijos. Nors skelbiama, kad naujoji koalicija jau susidėliojo be socialdemokratų balsų, daugelis suvokia, kad vienas ar du persvaros balsai – jokių garantijų neduoda.

Prognozuojamas Kauno variantas    

 

Šiauliams prognozuojamas ir Kauno variantas – daugiausiai balsų surinkę konservatoriai šiame mieste jau rinkimų naktį buvo pastumti už borto, koalicija sudėliota be jų.

 

Šiauliuose daugiausiai mandatų pelnė socialdemokratai – dešimt iš trisdešimt vieno. Tačiau šią savaitę neoficialiai paskelbta, kad ir be socialdemokratų bei tris vietas pelniusių socialliberalų koalicijai pakanka 16 balsų formuoti naują valdžią. Esą susijungė penkios partijos: liberalcentristai, konservatoriai, liberalsąjūdiečiai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. Įvardytas ir galimas meras – liberaldemokratas Vidmantas Japertas. Tačiau šie pareiškimai labiau primena spaudimą socdemams ir socialliberalams, nei realią koaliciją.

 

 

Šaltinių teigimu, iki šiol aiškios pozicijos nėra parodžiusios dvi menamai koalicijai priskiriamos partijos – du mandatus iškovojęs Liberalų sąjūdis ir tris vietas būsimojoje Taryboje turinti Darbo partija. Kad „darbiečiai“ dar nėra apsisprendę, ką parems, patvirtino ir Darbo partijos Šiaulių skyriaus vadas Aidas Gedvilas. „Ne mes kliūtis, kad būtų rastas kompromisas“, - „Šiaulių naujienoms“ teigė politikas.

 

„Mes neturime išankstinių nuostatų, nesame susipriešinę nei su vienais, nei su kitais. Ir, lyginant su kitais, esame lankstūs“, - užuominomis kalbėjo A. Gedvilas. Leido suprasti, kad neturi nieko prieš socialdemokratus ir jų merą. Panašiai koalicija, kurioje matomi socdemai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ ar net konservatoriai, dėliojama ir Vilniuje     

 

Dabar įvardijamos koalicijos sėkme nėra linkęs tikėti ir vienas iš liberalcentristų lyderių, Šiaulių miesto tarybos sekretoriato vadovas Vaclovas Vingras. Daugybę metų politikoje esantis V. Vingras neslepia, kad koalicija, turinti vieno ar trijų balsų persvarą, nėra stipri. 

 

„Yra daugybė aktualių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Vienas iš jų – mokyklų tinklo optimizavimas“, - sakė V. Vingras. Ir ne atsitiktinai. Nors šioje kadencijoje valdantieji turėjo absoliučią daugumą, mokyklų uždarymo klausimas liko nepajudinamas, nors to atkakliai siekė liberalų rėmėjai. Politikai neišdrįso jungti bei uždarinėti miesto mokyklas. Juoba, kad iki naujų Seimo rinkimų liko vos pora metų ir partijos jau pradeda jiems ruoštis, todėl priimti nepopuliarius sprendimus gali būti sudėtinga teturint minimalią persvarą.

 

 

Šaltinių teigimu, dabartiniais žaidimais viešojoje erdvėje siekiama priversti socialdemokratus ir socialliberalus žaisti pagal nusilpusių, valdžioje vis dar esančių partijų žaidimo taisykles. Mūšis dėl mero posto labiau vyksta dėl akių, nes tikrasis laimikis – Savivaldybės administracijos direktoriaus kėdė. Vietos savivaldos įstatymas merui suteikia įgaliojimus reprezentuoti miestą bei vadovauti Tarybos posėdžiams. Didesnių galių, išskyrus autoritetą, įstatymai nesuteikia. 

 

Realią valdžią turi administracijų direktoriai – organizuoja visus viešuosius pirkimus, dalija Savivaldybės užsakymus, sprendimus dėl etatų priima Savivaldybės administracijos direktorius. Administracijos direktorius yra ir vienintelis Savivaldybės įmonių akcininkas – iš Tarybos atimta net ši teisė.

 

Vienintelė kliūtis interesų grupuotėms gali būti mero autoritetas. Svarstoma, jog būtent dėl to dabar esantieji valdžioje kelia vienintelę sąlygą: Savivaldybės administracijos direktoriumi lieka konservatorius Vladas Damulevičius, o meru tampa socialdemokratas Justinas Sartauskas. Pastarasis, nors ir ketverius metus vadovavo opozicinei Socialdemokratų frakcijai, tačiau realiai opozicijos atstovai rėmė valdančiųjų interesus.

Tarp galimų socdemų kandidatų į merus dar minimas buvęs meras Vytautas Juškus bei Arvydas Mockus. Prieš pastarąjį piestu stoja visi valdantieji.

G. Mikšys tarp galimų merų neminimas

 

Nors dabartinė valdančioji koalicija ir ėjo į rinkimus nusiteikusi po rinkimų išlaikyti esamą padėtį, deklaruodami, kad valdžios viršūnėje liks tie patys asmenys, rinkimų rezultatai tokius planus gerokai pakoregavo. Jeigu įvairiose koalicijos dėlionėse dabartinis Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius lieka savo kėdėje, tai apie dabartinį merą Genadijų Mikšį nekalbama. Neoficialiai kalbama, jog G. Mikšiui gali būti surasta darbo kurioje nors iš Savivaldybės įmonių.

 

Jau pirmosiomis dienomis po rinkimų „nutekinta“ informacija, kad valdančioji dauguma jau susiformavusi ir joje nesama daugiausiai Tarybos narių mandatų laimėjusios partijos.

 

 

Nepalankiai susiklosčiusius rinkimus liberalcentristams vienas iš jų lyderių V. Vingras vertina dvejopai ir įžvelgia dabartinio miesto mero klaidų.

V. Vingro teigimu, pakenkė liberalių jėgų susiskaidymas, dalį balsų atėmęs ir dėstytojas Stasys Tumėnas, pretendavęs į tą patį elektoratą.

Didžiulės įtakos, V. Vingro manymu, turėjo ir intensyvi žiniasklaidos kritika liberalcentristų merui  G. Mikšiui. O tai turėjo neigiamos įtakos ir partijos populiarumui. 

 

Prieš pat rinkimus kilo net keli skandalai – be Tarybos žinios pakeista sutartis, Daušiškių kapinių ir uošvės žemių skandalas, galiausiai – nepalankus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas.  „Meras turėjo elgtis kiek kitaip, paaiškindamas, kaip supranta, atsakyti, paneigti. Jis buvo kritikuojamas kaip meras, kritika persidavė partijai“, - įsitikinęs V. Vingras. 

.