Literatūros mokslų daktaras Vigmantas Butkus apie Šiaulių rašytojus: „Aš manau, kad jie nė kiek nei geresni, nei blogesni negu kur kitur provincijoje, tarkim, kokiame Panevėžyje. Klaipėda stipresnių turi...“
Asmeninio albumo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Tarptautinę rašytojų dieną turėtume sveikinti visus Šiaulių ir krašto rašytojus, bet kiek jų yra – tik pradedančiųjų kurti ir jau išleidusių savo poezijos ir prozos knygas? Esamų ir buvusiųjų. Vargu ar juos kas suskaičiavo ir suskaičiuos net per visuotinį gyventojų surašymą.
Ne visi rašantieji priklauso Lietuvos rašytojų sąjungai, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungai, Lietuvos literatų draugijai, Šiaulių literatų susivienijimui ar kitoms kūrybinėms organizacijoms.
Literatai: veteranai ir studentai
Publicistas, poetas, kraštotyrininkas, išleidęs per dvidešimt įvairiausių knygų, šiaulietis Stasys Bulzgis jau daug metų vadovauja Šiaulių literatų susivienijimui, kurio nariai kas mėnesį susirenka aptarti savo kūrybos ir veiklos Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, sako, kad literatų skaičių sunku nusakyti - vieni išeina, nauji ateina.
„Yra apie dvidešimt nuolat lankančių susirinkimus, - teigia Stasys Bulzgis. - Mes priimame visus, kas ateina. Kai kurie, nesulaukę geresnių įvertinimų, nustoja pas mus lankytis, bet ateina naujų – universiteto, kolegijų studentų“.
Šiaulių literatų susivienijimo veikloje nuo pat Antrojo pasaulinio karo metų dalyvauja poetė Janina Jovaišaitė, poetas, publicistas Juozas Sabaliauskas, šiuo metu aktyviai reiškiasi prozininkė Aldona Liepienė, humoristinės prozos atstovas ir esperantininkas Romualdas Rutkauskas. Neseniai miręs Kazys Valiulis pasižymėjo tiek kaip prozininkas, tiek kaip poetas.
Kai kurie susivienijimo nariai jau yra išleidę ne po vieną knygą, kai kas tik dabar pristato savo pirmąsias – kaip tik šiomis dienomis Jelena Bajor pateikė šiauliečiams savo pirmąją knygą rusų kalba. Šių kuriančių šiauliečių darbus padeda visuomenei pristatyti Povilo Višinskio viešoji biblioteka, bet kaip ir knygų leidimu, taip ir knygų pristatymu visuomenei labiausiai rūpinasi patys autoriai.
Literatūra finansiškai eliminuota
Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys teigia, kad suskaičiuoti, kiek Šiauliuose yra rašytojų, sudėtinga dėl dviejų priežasčių. Pirma, nereikėtų užmiršti ir jau Anapilin išėjusių kūrėjų: juk Šiauliuose buvo išleistas pirmasis pasaulietinis grožinis kūrinys Lietuvoje - 1634 metais kunigo Petro Tarvainio panegirika „Linksmasis pasveikinimas“, netoli Šiaulių, Kelmės pusėje, kūrė ir žymusis Sarbievijus... O antra, net išleistos knygos neparodo tikrųjų skaičių, nes dar kai kas tebelaiko rankraščius stalčiuose.
„Tačiau Kultūros fondo rūpesčiu įkurta leidykla yra išleidusi 430 Šiaurės Lietuvos kūrėjų knygų, todėl galima teigti, kad Šiauliuose ir aplinkui yra ne mažiau kaip trys šimtai poetų, prozininkų, publicistų, memuaristų, - teigia Hubertas Smilgys. - Iš pradžių buvo labai daug poezijos knygų, vėliau jas pradėjo lenkti memuarai, kurių dalį, kaip Vytenio Rimkaus, Jono Krivicko, Jono Adomaičio atsiminimų knygas, jau galima vadinti ir grožine literatūra. O per pastaruosius kelerius metus pasirodė gerai ir literatūros žinovų, ir skaitytojų įvertintų Šiaulių prozininkių knygų – Aldonos Smilgienės du romanai „Laukinės obels žydėjimas“, Margaritos Lužytės apsakymai, iškilios klasikos vertėjos Barboros Mejerytės romanas „Jonė“...“
Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas mano, kad šiauliečių poetų ir prozininkų kūrybos sklaidos, kitaip nei aplinkinių rajonų, neparemia Šiaulių miesto savivaldybė: nei finansuoja miesto poetų antologijų leidimo kaip Radviliškio savivaldybė, nei skiria poetams ir rašytojams premijų kaip Šiaulių rajono savivaldybė, nei pagerbia, nei rengia konkursų.
„Šiauliuose literatūra yra visiškai eliminuota finansiniu požiūriu – nepelnytai, nepagrįstai, nes rašančių, kuriančių ir skaitančių yra daug“, - sako Hubertas Smilgys apie kultūrinę situaciją mieste.
Literatūra – plačiajai publikai ir ne
Humanitarinių mokslų daktaras Šiaulių universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros docentas Vigmantas Butkus kalbėdamas apie Šiaulių literatus, rašytojus kategoriškesnis: „Aš manau, kad jie nė kiek nei geresni, nei blogesni negu kur kitur provincijoje, tarkim, kokiame Panevėžyje. Klaipėda stipresnių turi, bet Klaipėdos ir kultūrinis statusas truputį kitoks. Išskirčiau tik kelis literatus – aišku, Petrą Rakštiką, aišku, Eduardą Juchnevičių, aišku, Vytautą Kirkutį“.
Daktaro Vigmanto Butkaus nuomone, Lietuvoje rašytojai yra pareikalautini - tai rodo ir susidomėjimas poeto Justino Marcinkevičiaus kūryba, knygų mugių lankytojų gausa.
„Tačiau plačioji publika reikalauja specifinės literatūros, todėl Petras Rakštikas niekada nebus plačiųjų masių numylėtinis, nes jis rašo paradoksaliai, jam reikia tam tikro skaitytojo, kuris būtų pasirengęs priimti jo rašymą. Gal kiek tradiciškiau rašo Vytautas Kirkutis“, - apibendrina literatūros žinovas.
Daktaro Vigmanto Butkaus įvardytas tarp žymiausių Šiaulių rašytojų plačiąja prasme Petras Rakštikas, pagal profesiją – dailininkas ir dailės pedagogas, sako Tarptautinės rašytojų dienos nesiruošiantis švęsti, nes nieko nešvenčiąs. „Aš – dailininkas, - kuklinasi Petras Rakštikas, - o visur kitur – tik mėgėjas su tais rašymais. Rašau, kai daug laisvo laiko turiu. Štai dabar pusę metų nieko nerašiau – kartotis nesinori, o kažką nauja nesugalvoju. O kai rašau, tai rašau sau. Kodėl publikuojuosi? O man tai garbės reikalas – noras išlikti...“



