Šiandien įvyks mėnulio užtemimas, tačiau kraujo spalvos pilnaties danguje neišvysime – užtemimas vyks dienos metu. Prieš geras dvi savaites grožėjomės daliniu saulės užtemimu, o astrologai pranašavo įvairiausius dalykus. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių – vieni tiki užtemimų poveikiu, o kiti nė nekreipia dėmesio ir tiesiog mėgaujasi vaizdu. Apie šiandienos mėnulio užtemimą kalbamės su Šiaulių universiteto gimnazijos fizikos mokytoju metodininku Vaciu Jankumi ir būrėja Angele Reimeriene.
Monikos KLENAUSKAITĖS montažas

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Mėnulio užtemimas – įspūdingas reiškinys
Mokytojas V. Jankus pabrėžia, kad mėnulio užtemimas gali įvykti tik per pilnatį, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja vienoje eilėje. Tik šiuo atveju ne Mėnulis užstoja Saulę, o Žemė užstoja Saulę Mėnuliui. Taigi ant Mėnulio krinta žemės šešėlis.
„Žemė yra daug kartų didesnė už Mėnulį – apie 81 kartą. Kadangi Žemės masė ir tūris atitinkamai didesni, tai šešėlis būna didelis ir dažniausiai apima visą Mėnulį. Taigi pilnų Mėnulio užtemimų yra žymiai daugiau negu Saulės“, – sako. V. Jankus.
Šiandien Mėnulio užtemimas prasidės 15 val. 5 min. – kadangi pas mus toks laikas yra dienos metas, tai mūsų pusrutulyje užtemimas nebus matomas. Nuostabų reginį galės stebėti tik pietų pusrutulio gyventojai.
Galbūt užtemęs Mėnulis kažkiek žmonėms kelia siaubą, sako fizikas, nes nusidažo raudona kraujo spalva. Ypač baugiai jis atrodo, jeigu tuo metu teka arba leidžiasi, tada atmosfera padidina vaizdą, Mėnulis atrodo esąs labai didelis. Iš kur tokia raudona spalva? Raudonieji spinduliai, lūždami atmosferoje, daugiau užlinksta ir patenka ant Mėnulio, todėl mes matome raudoną spalvą. Visus kitus spindulius atmosfera išsklaido ir mes jų nematome, aiškina fizikas.
„Iš tikrųjų, kai yra tamsu ir mėnulis užtemsta, jis tarsi pradeda pulsuoti. Šiaip tai labai įdomus reiškinys. Jį galėsime stebėti šių metų rugsėjo 28 dieną – tada jį jau tikrai matysime. Visiškas Mėnulio užtemimas tęsis daugiau negu valandą“, – sako V. Jankus.
Pasak fiziko, Mėnulio užtemimas neturėtų įtakoti žmonių elgesio – tai eilinis gamtos reiškinys. Jis pastebi, kad Mėnulis veikia žemę, tampo vandenį, dėl jo įvyksta potvyniai ir atoslūgiai. Galbūt būtų galima daryti prielaidą, kad Mėnulis veikia ir žmogų, nes daugiau nei 70 proc. žmogaus organizmą sudaro vanduo.
„Galbūt čia daugiau gali pasakyti medikai – gal jie pastebi ką nors. Yra kalbos tokios, kad lyg pilnatis veikia žmones... Manęs tai neveikia, todėl ir sakau, kad tokie dalykai neturėtų veikti žmonių“, – teigia V. Jankus.

Mėnulio užtemimas veikia sveikatą ir psichiką
„Šis mėnulio užtemimas nebus matomas Lietuvoje, bet nors ir nematomas jis visada turi poveikį tiek gamtai, tiek žmogui. Šiais metais Saulės ir Mėnulio užtemimai eina vienas po kito, todėl žmogaus organizmas gauna dvigubą krūvį“, – sako A. Reimerienė.
Pasak jos, Mėnulis yra skysčius veikianti planeta, o žmogaus organizme jų užtektinai – kraujas, limfa, šlapimas, ašaros. Mėnulio užtemimas labiausiai paveiks tuos, kurie turi kraujotakos, inkstų problemų.
Visas dvi savaites Mėnulio užtemimas skatins liūdesį, nemalonumų sureikšminimą ir labai didelį norą turėti staigius pokyčius gyvenime. Šitie pokyčiai gyvenime gal ir geri, bet staigios permainos yra revoliucingos ir visada sunkios. Dažniau liesis ašaros upeliais, jeigu leisite įsisiūbuoti emocijoms, kurios bus permainingos.
„Bent iki balandžio 14 dienos pasistenkite nepasiduoti liūdnoms, įkyrioms mintims, valdykite kritiką kitų žmonių atžvilgiu, nesielkite agresyviai, nes paveiksite savo likimą visiems metams į priekį ir į blogąją pusę. Būtinai užsiimkite jums miela veikla, jei turite meninių gabumų, tai pieškite, būtų šaunu, jeigu kurtumėte eiles... Labai tinka palepinti save baseine ar bent vonioje su aplink degančiomis žvakėmis. Tai nuramintų jūsų sielą ir kūną. Kepkite pyragus – jie prišaukia laimę“, – sako būrėja.