Maždaug po dviejų savaičių turėtų būti paskelbtas konkursas, kuris išaiškins, kas perims estafetę ir ryšis plušėti Menų inkubatoriaus statybų aikštelėje. Tiesa, į konkurso sąlygas planuojama įtraukti ir dar vieną užduotį – pakoreguoti techninį projektą. Kaip žinia, už techninį projektą rengėjams jau atseikėta nemaža suma.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Kyla klausimas, kodėl senasis projekto rengėjas negali jo pakoreguoti, kodėl į balą bus taškomi mokesčių mokėtojų pinigai. Maža to, neaišku, ar Savivaldybė nepadarys sau meškos paslaugos, pripažindama, kad techninis projektas yra prastas. Tokiu atveju buvęs rangovas „Meba“ galės teigti, kad pagal tokį projektą negalėjo tinkamai dirbti.

Keičiama bendroji tvarka?
Šiaulių miesto valdžia informavo, kad Menų inkubatoriaus techninį projektą 2010 metais rengė bendrovė „Vakarinis fasadas“ su architektu Dariumi Jakubausku priešaky. Pastariesiems už jų darbą buvo atseikėta visai nekukli suma – beveik ketvirtadalis milijono litų. Kaip žinia, jei statybų metu paaiškėja, kad ne viskas eina kaip iš pypkės, techninio projekto rengėjas raitoja rankoves ir koreguoja projektą. Tačiau ši istorija, kaip visada, išskirtinė.
Pasiteiravus, ar techninio projekto rengėjai neturėtų nemokamai pakoreguoti savo neapsižiūrėjimų, klaidų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas patvirtino, kad pagal bendrąją tvarką taip ir turėtų būti.
„Bet jie yra nusišalinę net nuo priežiūros autorinės. Dabar jau kita firma konkurso tvarka pakviesta priežiūrą vykdyti. Jeigu jau bandytume rengėją užspausti, jis, aišku, spardytųsi. Tikriausiai tektų eiti iki teismo. Ir nežinau, ar jis neįrodytų, kad tas techninis projektas vis dėlto buvo tinkamai parengtas“, – teigė R. Kančauskas, pridurdamas, kad koreguoti techninį projektą pasiūlė ekspertai. Esą kol metų metus Menų inkubatorius šalo be stogo, galėjo susilpnėti konstrukcijos tarp 4 ir 5 pastato aukštų, todėl atsargumo dėlei jas reikia sustiprinti. Tačiau, girdi, tai visai nereiškia, kad techninis projektas iš pat pradžių buvo blogas.
Šiaulių miesto meras antrina, kad ši situacija tikrai sudėtinga. Esą tokių problemų nekyla tada, kai statybos žengia koja kojon su techniniu projektu. „Tada techninio projekto rengėjai derinasi su statybininkais, aptaria problemas, viskas vyksta kartu“, – teigė jis.

Koziriai atiduodami buvusiam rangovui
Panašu, kad techninio projekto rengėjas gali jaustis saugus – jo niekas „neklibins“. Šiuo metu intensyviai ruošiamos naujo rangos darbų viešo pirkimo sąlygos, į kurias planuojama įtraukti ir techninio projekto koregavimą. Tačiau jeigu techninis projektas prastas, kaip buvęs rangovas galėjo tinkamai juo vadovautis? Valdžios atstovai atšauna: „Reikėjo prašyti, kad koreguotų.“
„Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad bendrovės „Meba“ direktorė Marija Laisvyda Matusevičienė
įvardijo, jog jos nuomone, didžiausia problema, dėl kurios stringa Menų inkubatoriaus darbai – netinkamas techninis projektas. „Šiaulių regiono paramos agentūra nepadarė pagrindinio savo namų darbo – nekoregavo techninio projekto, nors mes tai kartojame nuo liepos mėnesio. Kiek berašome, kiek beprašome – viskas atsitrenkia kaip žirniai į sieną“, – tada sakė ji ir pabrėžė, kad ieškos teisybės net tuo atveju, jei reikės varstyti visų teismų duris.
Pasiteiravus, ar dabar, pripažindami, jog techninis projektas yra netinkamas, nepasidaro sau meškos paslaugos, valdžios atstovai tikina, kad ne. „Čia aišku „Mebos“ vienas iš argumentų, kurį ji pati ir savo raštuose mini. Ar tai yra rimtas argumentas, ar ne, vienareikšmiškai pasakyti sunku. Čia tik teismas tars galutinį žodį. Tačiau aš manau, kad būtinai reikia tą koregavimą įtraukti į konkursines sąlygas. „Meba“ vis tiek tą kozirį turėtų. Jau dabar jį turi. Tai čia nė kiek nei sustiprina, nei susilpnina jų pozicijų“, – teigia jie.

Nenori prarasti europinių milijonų
Akivaizdu, kad ši istorija be teismų nesibaigs. Paklausus, ar verta bristi dar giliau į mišką ir tęsti šį projektą, valdžios atstovai laikosi vieningos nuomonės – verta. Esą per daug gaila prarasti Europos Sąjungos lėšas.
„Nesinori vis dėlto prarasti tos europinės paramos, tų milijonų, skirtų šito projekto įgyvendinimui. Miestui, mano supratimu, Menų inkubatorius tikrai reikalingas. Be to, Menų inkubatoriaus įgyvendinimas būtų stimulas tvarkyti ir aplink esančią teritoriją. Šį projektą daryti iš savo biudžeto, būtų tikrai sunki našta Šiaulių miestui“, – sako Administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Jam antrino Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas: „Šitas objektas yra finansuojamas didžiąja dalimi – 95 proc. – iš Europos Sąjungos lėšų. Jeigu mes to projekto netęstume, reiškia prarastume tas lėšas. Reiškia, objektas būtų pasmerktas vegetuoti. Nežinia, kada ir kas imtųsi jį užbaigti. Bet reikės kelių milijonų litų, ir, ko gero, jų savo biudžete mes nuolat nerasime. Maža to, jeigu mes to projekto nebeįveikiame, reikėtų grąžinti ir tas lėšas, už kurias jau yra padaryti darbai. Be abejo, mes galvojame, kad galbūt šiek tiek prisiteisime iš „Mebos“ nuostolių už tai, kad jie sužlugdė projektą. Bet geriau būtų dabar kažkokią dalį lėšų pridėti, negu grąžinti du milijonus ir vėl nieko neturėti.“

Inkubatoriui – šiltnamio sąlygos
Įsivaizduokime, kad spalio mėnesį Šiauliai jau gėrisi Menų inkubatoriumi. Tačiau šis objektas juk ne tik džiaugsmas, bet ir rūpestis. Kas bus toliau? „Kad Menų inkubatorius pats išsilaikytų, nesu toks optimistas ir tuo netikiu. Miestui, be jokios abejonės, nežinau, kokia dalimi, bet teks prisidėti prie Menų inkubatoriaus išlaikymo“, – sakė R. Kančauskas.
Tuo metu miesto vadas įsitikinęs, kad gyvenimas čia virs. Esą Šiauliuose šiuo metu yra labai daug kūrybingų šiauliečių, kuriems nesudarytos sąlygos pasireikšti. Todėl tikinama, kad Menų inkubatorius šias problemas išspręs ir jis nebus paliekamas likimo valiai. „Kiekvienas Menų inkubatorius, kiekviena verslo įstaiga gyvena iš projektų. Menų inkubatorius galbūt turėtų šiokias tokias šiltnamio sąlygas. Savivaldybė rengtų įvairias programas ten esantiems menininkams ir pan.“, – baigdamas pokalbį sakė J. Sartauskas.