Vakar Šiaulių universitete įvyko trečiasis Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai renginys, kurio metu posėdžiavo Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Vakar Šiaulių universitete įvyko trečiasis Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai renginys – posėdžiavo Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Komiteto posėdžio metu buvo aptarti bendro aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo programos, švietimo sektoriaus gebėjimo prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, konkurencingumo, švietimo prieinamumo kitų šalių piliečiams klausimai.

Paliestos darbo rinkos poreikių ir įsidarbinimo problemos
Vienas iš pagrindinių svarstomų klausimų BA komiteto posėdžio metu buvo aukštojo ir profesinio mokymo atitikmuo darbo rinkos poreikiams.
Apie 20 proc. tiek Europos, tiek Lietuvos žmonių nesugeba prisitaikyti prie darbo rinkos. Jiems trūksta žinių, kompetencijų ir kt. Tad BA Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas posėdyje svarstė galimybę jungtines mokymosi programas įtraukti tiek tarp universitetų, tiek tarp profesinių mokyklų.
Dar vienas opus klausimas paliestas BA komiteto posėdžio metu – įsidarbinimo problema.
Buvo kalbama apie tai, kiek aukštųjų ir profesinių mokyklų išleisti kadrai atitinka darbo rinkos poreikius bei kiek žinios, kurios yra gaunamos universitete ir profesinėje mokykloje, atitinka šiandieninius visuomenės lūkesčius.

Svarstyta pilietinį ugdymą į traukti į mokymosi programas
Taip pat BA komiteto nariai kartu su Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovais analizavo visuomenės saugumo ir gynybos klausimų įtraukimo į Baltijos valstybių švietimo programas.
Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis teigė, kad BA komiteto posėdžio metu būtent aktualiausias klausimas ir yra pilietinio ugdymo įtraukimas į įvairias mokymosi programas.
„Tokios programos galbūt turėtų pirmiausia atsirasti gimnazijose, po to – universitetuose. Juk kiekvienas pilietis turi galvoti apie tėvynę ir ne apie tai, kad ją kažkas apgins, o apie tai, kad jis pats gali ją apginti. Karinį parengimą tam tikrame lygmenyje reikėtų grąžinti į universitetus ir į mokyklas“, – kalbėjo D. Jurgaitis.
Po posėdžio BA komiteto nariai vyko į Zoknių karinį oro uostą, lankėsi Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje ir susipažino su NATO greitojo reagavimo misija Baltijos šalyse. Pagrindinė šios kelionės misija buvo aptarti sąlygas, reikalingas bendro švietimo ir kariuomenės projekto vystymuisi.