
Skardos lankstiniai į sąrašą papuolė, o monumentali skulptūra „Aušra“ - ne.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Jei per paskutiniąsias kadencijas miesto valdžia būtų taip atkakliai kovojusi už meną, o ne Menų inkubatorių, miestas seniai būtų tapęs Lietuvos kultūros sostine, nes čia yra daugybė ir pripažintų, ir jaunų kūrėjų, ir Šiaulių universiteto Menų fakultetas, ir geranoriškų, anot Viliaus Purono, fabrikantų, ir įvairių idėjų.
Tačiau, deja, yra kaip yra: vietoj menų Šiauliuose nusimato tik inkubatorius, kur dar nežinia ką perins miesto valdžia.
Naujų kūrinių – vienetai
Bent kol kas mieste naujų meno kūrinių - vienetai. Štai keli šiauliečiai tik gūžčiojo pečiais paklausti, ką gero per paskutinį dešimtmetį miesto valdžia yra padariusi menų labui: lyg ir visi žymesni viešose erdvėse esantys kūriniai seniai pastatyti.
Menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus, pasidžiaugęs, kad Šiauliuose visų miestiečių iniciatyva 1991 metais buvo pastatytas paminklas švietėjui Povilui Višinskiui, išvardijo tik kelis meno kūrinius: privačia iniciatyva pastatytą paminklą Popiežiui Jonui Pauliui II, G. Lukošaičio skulptūrą K. Venclauskiui ir jo sukurtą fontaną „Saulės diskai“,G. Arlauskaitės-Vingrienės freską senųjų kapinių vartuose.
„Sunku pasakyti, ar yra kitų, be dar kelių dekoratyvinių“, - sakė V. Rimkus.
„Kas valdžios paskutiniais metais padaryta Šiauliuose? Paauksuotas „Šaulys“, pastatytas „Saulės diskų“ fontanas, o K. Kasperavičiaus skulptūra „Judėjimas“ prie geležinkelio stoties tik perkelta iš kitos vietos“, - nedaug suskaičiavo ir dizaineris V. Puronas.
O šiaulietis skulptorius Gintautas Lukošaitis net ir nebandė skaičiuoti, o tik pasakė: „Šiaulių valdžia rūpinasi menu, jei tas menas yra statyba. Miestas jau atsidūrė pačioje pavojingiausioje, paskutinėje, fazėje – apatijos viskam matant, kas darosi miesto valdžioje, kurią net vadinti miesto valdžia per daug garbės.“
Neinventorizuoti ir esami
Skulptoriui pritaria ir V. Puronas: „Menas valdžiai kaip antras planas: yra – gerai, nėra – irgi gerai, nes algą gauna ir vienu, ir kitu atveju.“
Nes ką jau bekalbėti apie naujus, jei problemų yra su esamais meno kūriniais.
Štai prieš metus galų gale valdininkai prisiruošė ir sudarė Viešųjų išorinių dailės kūrinių, esančių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, materialiosios ir nematerialiosios vertės sąrašą. Ir padarė atmestinai – sumaišė žanrus, nesiteikę į komisiją pakviesti Lietuvos dizainerių sąjungos atstovų, o įdomiausia, kad surašė į sąrašą tik penkiasdešimt meno kūrinių. Tai yra, maždaug pusę profesionaliosios monumentaliosios dailės kūrinių, neskaitant neprofesionalų darbų. Na, maždaug šimtu mažiau nei V. Puronas suskaičiavo rašydamas knygą apie Šiaulius.
Tiesa, valdininkai teikdami šį sąrašą tvirtinti Tarybai pažadėjo jį papildyti, bet iki šiol taip ir neprisiruošė. Tad net neišlaikęs dizaineris pradėjo Savivaldybei rašyti ragindamas nedaryti trukdžių Meno kūrinių įkainavimo komisijos veiklai. Ir ką jūs manote, sulaukė atsakymo, kad toji komisija... dar tik bus sudarinėjama ir į ją bus įtrauktas Dizainerių sąjungos atstovas.
„Yra Šiauliuose ir entuziazmo, ir menininkų“
Kita vertus, nedidelė jau ir sudaryto meno kūrinių sąrašo vertė. Taip jau atsitiko, kad pakliuvęs į sąrašą ir įkainotas V. Purono „Karlsonas“ po poros mėnesių buvo vandalų sumaitotas, bet paaiškėjo, kad už tai niekas „neneša“ nei finansinės, nei juridinės atsakomybės.
V. Purono nuomone, vis tiek meno kūriniai – ir monumentalieji, ir dekoratyviniai – turi būti įkainoti, nes tai yra dar vienas būdas parodyti tiek šiauliečiams, tiek miesto valdžiai, kad ir sunkmečiu mieste yra patriotų, kurie pasiryžę puošti miestą privačia iniciatyva.
„Juk esame pramonės miestas ir turime visas galimybes, bet vis tiek perkame kažkokius trečiarūšius niekus, savo kadrų neauginame, - teigia V. Puronas. - O juk yra Šiauliuose ir entuziazmo, ir menininkų. Yra ir yra pasimetimo, kuris geriau nei istorikai parodo dabartinį dvasinį lygmenį.“

„Man, Viliui Puronui, reikia rezultato, ne plepalų“, - sako dizaineris.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Gintautas Lukošaitis: „Šiauliams pirmiausia reikia kultūros, nes kai nėra politinės kultūros, nėra žmogiškos kultūros, tai taip miestas ir tvarkomas.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.



