Žemės ūkio ministerijai gimė geniali mintis – sukurti Melioracijos fondą, kurį kasmet savo lėšomis pildytų ūkininkai. Girdi, valstybė lėšų šiai problemai spręsti vis neatranda, o melioracijos sistemų būklė bėgant metams darosi vis graudesnė. Žemės savininkai šią idėją vertina skeptiškai, girdi, tai tik dar vienas akių dūmimas. Vos galą su galu suduriantys ūkininkai bus priversti veržtis diržus, o melioracijos sistemos tvarkymą matys kaip savo ausis.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Atsibudo, kad sistema streikuoja
Melioracinė sistema Lietuvoje pradėta kurti maždaug 1950 – 1960 metais. Buldozeriais buvo verčiamos sodybos, žmonės keliami į kitus namus, verčiami miškai, sausinamos pelkės... Žodžiu, buvo daroma viskas, kas įmanoma, kad pavyktų nusausinti kuo daugiau teritorijos, kad kolūkiai galėtų vystyti savo veiklą.
Teigiama, kad melioracinė sistema gali tarnauti maždaug 30 metų. Taigi, maždaug nuo 1980 – 1990 m. ši sistema Lietuvoje nebeveikia taip, kaip turėtų. Tačiau visi melioracijos projektai kartu su Lietuvos nepriklausomybės atgavimu sustojo.
Po ilgos tylos pertraukos Žemės ūkio ministerija pradėjo skambinti pavojaus varpais ir pareiškė, kad galbūt vertėtų įsteigti Melioracijos fondą, kuriame būtų kaupiamos privačios lėšos melioracijai iš žemės savininkų pagal jų valdomų nusausintų žemių plotus. Šią idėją ministerija išplatino Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams, Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos žemės savininkų sąjungai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai ir šiuo metu nekantriai laukia atsakymų.
Dėl bebrų niekas nesuka galvų
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas „Šiaulių naujienoms“ vakar sakė, kad šią idėją vertina skeptiškai. „Kodėl dabar tą mokestį turėtų mokėti ūkininkas, kai valstybė turėjo jau seniai pasirūpinti šia sistema? Ji yra jau nebefunkcionuojanti, pasenusi. Kodėl valstybė nori krauti papildomus mokesčius žemės savininkams, kurti kažkokį fondą, kai pati nesiima visiškai jokių priemonių situacijai keisti?“ – retoriškai klausė jis.
Nieko nelaukdamas E. Danilovas pateikė pavyzdį – bebrai. Šiaulių rajono gyventojai dažnai kreipiasi į Šiaulių rajono savivaldybę, prašydami, kad tam tikruose plotuose būtų uždrausta medžioklė, nes, girdi, medžiotojai nedaro tvarkos su didžiuliais melioracinių sistemų kenkėjais – bebrais.
„Žinoma, bebrai yra geri padarėliai, atlieka naudingą darbą, bet viskas turi būti prižiūrima, reguliuojama populiacija ir pan. Medžiotojai savo medžioklės plotų vienetuose privalo periodiškai peržiūrėti visas bebrų gyvenamas vietoves, ardyti užtvankas, neleisti užtvenkti melioracinių griovių ir pan. Viso to medžiotojai nedaro. Tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio. Geriau sukuria kažkokį fondą“, – piktinosi Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas.
Žadamas šviesesnis rytojus
Kol kas dar neaišku, kokia tiksliai suma kasmet paplonėtų ūkininkų kišenės. Ministerijos išplatintame pranešime rašoma, kad 2002 metais, rengiant Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymą, buvo diskutuota šiuo klausimu, net atlikti skaičiavimai, kuriuose melioracijos mokesčio bazinis dydis žemės savininkams ir (ar) naudotojams buvo numatytas vidutiniškai 10 Lt/ha. Žinoma, jei ūkininkas turi tik 5 ha, per metus sumokėti 50 litų, o tai gal ir nebūtų pasaulio pabaiga. Tačiau kokia tikimybė, kad mokėdamas šį mokestį jis sulauks melioracijos sistemos tvarkymo savo žemėse?
„Savininkas, kuris valdo kokius 1500 ha, turėtų sumokėti įspūdingą sumą. Tačiau tikimybė, kad jis sulauks melioravimo pirmiau, žymiai didesnė. Kitaip tariant, eilinis ūkininkas mokės tuos pinigėlius, bet niekada ir nematys tos melioravimo sistemos tvarkymo. Tai eilinis bandymas mulkinti žmones, nupiešiant rytojų šviesesnėmis spalvomis“, – savo nuomonę dėstė E. Danilovas.
Lietuva – „švogerių“ kraštas
Ši ministerijos idėja sulaukė ir daugiau neigiamų vertinimų. Ypač piktinasi tie ūkininkai, kurie savo lėšomis be jokios valstybės pagalbos laukuose susitvarkė melioravimo sistemą, o dabar, girdi, dar turėtų atiduoti duoklę valstybei. „Kol kas šiame projekte daugiau klausimų, nei atsakymų“, – tikino ūkininkai.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus atstovai tikino, kad nepasitenkinimo banga ir klausimų lavina jų visiškai nestebina. Esą kitaip ir negalėjo būti, nes tai tik dar vienas projektas, kurį kažkas per vieną naktį sukūrė, o per antrą naktį nori tą projektą įgyvendinti.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininko nuomone, į problemą visiškai neįsigilinta, nepaklausta suinteresuotų žmonių nuomonės, tačiau idėja vyniojama į blizgų popierėlį ir peršama žmonėms. Tuo metu faktai, kad dėl teritorijų sausinimo kenčia ir nyksta įvairios gyvūnų ir augalų rūšys bei veislės, lieka nutylėti.
„Bet aišku, jeigu tas projektas yra kažkam naudingas, turiu galvoje ne paprastiems žmonėms naudingas, o tiems, kurie atlieka tą melioraciją, tai tokie faktai bus nuslepiami nuo visuomenės, nuo tam tikrų institucijų. Kas atlieka tyrimus? Atlieka tam tikros institucijos, turinčios sertifikatus. Kadangi Lietuva – „švogerių“ kraštas, tai ta sertifikuota įmonė kažkokio fakto, žiūrėk, nepastebi, neįrašo ir pan.“, – baigdamas pokalbį sakė jis, pridurdamas, kad šiuo metu belieka laukti kitų nuomonės ir ministerijos sprendimo.
