Zita KATKIENĖ

„Šiaulių naujienų” redakciją pasiekė Maskvos gyventojos Jakaterinos Safonovos laiškas. „Aš gyvenu Maskvoje ir jau daug metų su vyru ir vaikais atvažiuoju poilsiauti į Lietuvą. Mums čia labai patinka”, - rašo maskvietė. Deja, laiškas ne apie turiningą poilsį, bet apie... sunkų epilepsijos priepuolį, kuris galėjo baigtis liūdnai, jei ne laiku atskubėję medikai bei kvalifikuota Šiaulių ligoninės neurologų pagalba.

Šios vasaros poilsį maskviečių šeima prisimins ilgai. Sutuoktiniai laiką leido Tytuvėnų miestelyje. „Gatvėje ištiko epilepsijos priepuolis, aš netekau sąmonės”, - jau grįžusi į Maskvą J. Safonova ne tik prikėlė skaudžius prisiminimus, bet ir nusprendė padėkoti medikams, kurie, maskvietės įsitikinimu, išgelbėjo jai gyvybę.

Per priepuolį  drauge buvo tik sutuoktinis. Jis stengėsi padėti man, o gatve ėję  žmonės iškvietė Greitąją medicinos pagalbą.

„Greitoji medicinos pagalba mane atvežė į Šiaulių ligoninę”, - rašo J. Safonova. Vėliau moteris sužinojo, kad ją buvo ištikusi koma.

Nubudusi iš  komos moteris pasijuto apsupta medikų. „Ir pagarbos, ir užuojautos mums skyrė labai daug, nors mūsų šeima Lietuvoje - kitataučiai”, - stebisi maskvietė ir priduria, kad Šiaulių gydytojai padarė viską, kas buvo įmanoma. „Aš manau, kad jie išgelbėjo mano gyvybę”, - tvirtina J. Safonova.

„Gaila, aš žinau tik vienos gydytojos vardą - Dalia Norvaišienė. Bet noriu padėkoti visiems gydytojams. Visoms medicinos seserims, kurie suteikė man pagalbą”, - rašo penkiasdešimtmetė Maskvos gyventoja, žurnalistė.

Neurologijos skyriuje tą vakarą budėjo skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė.  „Man paskambino kolegė iš Tytuvėnų ir papasakojo, kad jos namuose svečiuojasi draugė iš Maskvos, kad ją neseniai ištiko daugkartiniai epilepsijos priepuoliai”, - pamena skyriaus vedėja.

Kolegė  neurologė, pasak medikės, baiminosi dėl to, kad viešnia yra atvykusi iš Maskvos, kad neturi  sveikatos draudimo, kad į Lietuvą atvažiavo nuosavu automobiliu, kurį vairavo pati. Išsiaiškinusi, kad epilepsijos priepuoliai kartojosi vienas po kito, kad moteris neteko sąmonės, S. Ščeponavičiūtė nusprendė, jog būtina kuo greičiau gelbėti gyvybę. Ji pasirūpino, kad Šiaulių ligoninės reanimobilis vyktų į Tytuvėnus ir parvežtų ligonę.

„Reanimobilio brigada iš Tytuvėnų kelyje į Šiaulius rūpinosi moterimi”, - prisimena Neurologijos skyriaus vedėja, su nerimu laukusi pacientės. Nerimas pasitvirtino - pacientę buvo ištikusi epileptinė būklė, kuri labai retai ištinka epilepsija sergančius žmones. Ši būklė, pasak medikės, dažniausiai baigiasi mirtimi.

Pacientei buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri patvirtino ne tik tai, kad galvos traumų nėra,  bet ir medikės įtarimą - epileptinė būklė.

Pacientė  iš komos, pasak medikės, nubudo paryčiui. Jai skirti prieštraukuliniai vaistai, kiti medikamentai. Būklė stabilizavosi ir pacientė  dar tris paras buvo gydyta Neurologijos skyriuje, kur jos palatos gydytoja ir buvo neurologė Dalia Norvaišienė.

„Man labai džiugu, kad pacientė, grįžusi į Maskvą, prisimena ją gydžiusius medikus. Neurologė Dalia Norvaišienė dabar atostogauja, todėl jai padėka bus perduota”, - džiaugiasi skyriaus vedėja, kuriai dažnai tenka gelbėti žmogaus gyvybes ir likti nepastebėtai. Nes ligonis prisimena tik tą gydytoją, kuris juo rūpinosi jam esant sąmoningam, galint kalbėti ir bendrauti.

Viena dažniausių neurologinių ligų - epilepsija - serga įvairaus amžiaus žmonės. Ši liga, pasak S. Ščeponavičiūtės, gali pasireikšti vieninteliu priepuoliu arba daugybe nekontroliuojamų traukulių, sukeliančių smegenų pažeidimą, kaip nutiko ir šį kartą. Epilepsija serga ir naujagimiai, ir pagyvenę žmonės, o aiškią priepuolių priežastį ne visada pavyksta nustatyti.

Sergantiesiems, pasak medikės, dažniausiai bendra viena - netikėtas, nenuspėjamas kūno, veiksmų kontrolės praradimas. Ligonis gali rinktis daugiau ar mažiau efektyvų priepuolių gydymą, o aplinkiniai turėtų žinoti, ką galima padaryti prasidėjus traukuliams.

Epilepsija pasireiškia  įvairaus pobūdžio priepuoliais. Jų metu, pasak S. Ščeponavičiūtės, žmogus gali išlikti sąmoningas arba gali visiškai nereaguoti į aplinką. Sergantieji kartais gali atlikti veiksmus, kurių nesuvokia, o vėliau ir neprisimena. Per priepuolius ligonis gali susižaloti, sutrikus orientacijai gali kelti pavojų ir kitiems, tad artimiesiems itin svarbu žinoti, kaip elgtis.

Sergantieji epilepsija, anot neurologės, per priepuolį patiria įvairių simptomų. Dažniausiai tai būna galūnių trūkčiojimas, pasirodo putos iš burnos, žmogus netenka sąmonės, gali apsišlapinti. Dažniausiai po priepuolio ligonis neatsimena kas vyko, gali būti sumišęs.

Kiekvieno pacientui priepuolių trukmė ir dažnumas labai skirtingi. Parinkus tinkamą gydymą, pasiekiama itin neblogų rezultatų, ir priepuoliai gali nesikartoti net keletą metų. Jei liga nėra gydoma, ji tampa piktybine ir priepuoliai gali kartotis net keletą kartų per dieną. Tačiau, pasak medikės, jeigu priepuoliai dažnėja, reikėtų kreiptis į specialistą, nes reikėtų gydymo korekcijos.

Tuomet, kai ligonį ištinka traukulių priepuoliai, pasak S. Ščeponavičiūtės, svarbiausia jį apsaugoti nuo galimų traumų. Ligoniui parkritus reikia jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais galima susižaloti. Sergantįjį reikėtų paguldyti ant šono, kad neužkristų liežuvis. Anksčiau į priepuolio ištikto žmogaus burną būdavo kišamas koks daiktas, nes buvo manoma, kad taip apsaugomas liežuvis. Medikė sako, jog nereikia kišti jokių daiktų į burną, kad žmogus neišsilaužtų dantų.

Svarbu, pasak neurologės, tinkamai reaguoti. Jeigu po vieno priepuolio netrukus prasideda antras, taip gali pasireikšti priepuolių serija, tad skubiai turėtų būti iškviesta Greitoji medicinos pagalba. Paprastai priepuolis baigiasi savaime per vieną-dvi minutes. Bet gali ir užsitęsti iki pavojingos epileptinės būklės, kaip nutiko ir šį kartą. Tad, pasak S. Ščeponavičiūtės, jei priepuoliai ar jų serija kartojasi ilgiau nei 30 minučių ir ligonis neatgauna sąmonės, prasideda epileptinė būklė. Tokiu atveju nederėtų dvejoti, bet suskubti kreiptis į medicinos darbuotojus.

Medicinos statistai teigia, jog epileptinė būklė ištinka 18-28 iš 100 tūkstančių gyventojų, tad ši būklė, pasak medikės, nėra dažna. Tačiau ypač pavojinga, nes epileptinis neuronų aktyvumas gali sukelti negrįžtamą smegenų pažeidimą. Todėl labai svarbu laiku suskubti pas medikus, be kurių pagalbos žmogui nepavyks padėti. 

Sergantieji epilepsija, pasak medikės, turėtų žinoti ne tik, kas išprovokuoja priepuolius, bet ir kad sergant šia liga negalima vieniems maudytis vandens telkiniuose, negalima dirbti naktimis. „Aš labai stebėjausi, kad moteris, serganti epilepsija, vairavo automobilį tokį tolimą kelią. Tai - labai pavojinga”, - sako neurologė ir primena, kad nuovargis, nemiga, fizinis, emocinis stresas - nuolatiniai priepuolių palydovai. Vengdami šių veiksnių sergantys epilepsija žmonės apsisaugo ir nuo sveikatai pavojingų priepuolių.