Vandalai barbariškai išniekino Marijos skulptūrą – jai net iškaltos akys.

Juozas GINKUS

Praėjusio penktadienio rytą iš Kryžių kalno į Šiluvą pasiryžę nukeliauti piligriminio žygio dalyviai savo kelionę pradėjo labai netradiciškai ir nemaloniai. Kai kurie iš žygio dalyvių ne tik stebėjo, bet ir patys padėjo iš Kulpės upelio ištraukti Kryžių kalne stovėjusią Marijos skulptūrą. Žmonės pasibaisėjo pamatę, kaip barbariškai buvo išniekinta skulptūra, iškaltos akys, sudaužyta į gabalus. 

„Tai bjauru ir žiauru. Skauda širdyje”, - „Šiaulių naujienoms” pasakojo vienas iš žygio dalyvių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininko pavaduotojas Eduardas Manovas, padėjęs iš vandens ištraukti išniekintą skulptūrą. 

Penktadienio rytą Šiauliuose šiuo metu gyvenantis Eduardas Manovas kartu su dar maždaug 800 žmonių išsirengė į tarptautinį piligrimų žygį Kryžių kalnas-Šiluva. Laukdami žygio pradžios žmonės įsišneko ir apie vandalą, kuris praėjusią savaitę savavališkai nugriovė Kryžių kalne stovėjusią Marijos skulptūrą, o vietoj jos pastatė granitinę lentą su iškaltais dešimčia Dievo įsakymų. 

„Šiaulių naujienose” praėjusią savaitę rašėme apie tai, kad panevėžietis Alvydas Veberis, save vadinantis Marijos skulptūros autoriumi, sugalvojo nugriauti Marijos skulptūrą, esą tikintieji ją pavertė stabu. Vietoj skulptūros jis pastatė granito lentą, kurioje iškalė dešimt Dievo įsakymų ir ragino negarbinti stabų. Kur panevėžietis padėjo nugriautą Marijos skulptūrą, nebuvo žinoma. 

Šis įvykis sukrėtė ne tik tikinčiuosius, bet ir kitus žmones, kurie Kryžių kalną laiko unikalia vieta pasaulyje. Todėl nieko keisto, kad į piligrimų žygį susiruošę žmonės karštai aptarinėjo dar visai šviežią įvykį. 

Kryžių kalno prižiūrėtojas patarė pasižvalgyti šalia tekančios upės pakrantėmis, esą nugriautą skulptūrą vandalai galėjo įmesti į vandenį. Pakrante palei Kryžių kalną leidosi grupelė tikinčiųjų, tarp kurių buvo ir E. Manovas bei  iš Vilniaus atvažiavę Karo akademijos studentai. 

Maždaug už poros šimtų metrų nuo Kryžių kalno pastebėta, kad upės pakrantė išdraskyta, išmindžiota. Nuspręsta, kad čia vandalai ir bus paskandinę skulptūrą. 

Karo akademijos studentai nusimetė drabužius ir įbrido į upę. Netrukus 1,5-2 metrų gylyje jie užčiuopė tai, kas liko iš skulptūros, kurią nemaža dalis tikinčiųjų laikė dvasine vertybe. 

Kai kurias smulkesnes skulptūros dalis Karo akademijos studentai lengvai išnešė ant kranto, o stambesni gabalai buvo pririšti trosu ir išvilkti į sausumą. Tai, ką pamatė tikintieji, juos labai nuliūdino ir pašiurpino: skulptūra buvo ne tik sukapota į gabalus, bet ir išniekinta, iškaltos akys.

„Bjauriai padaryta, širdis skauda. Juk tai buvo mūsų dvasinė vertybė. Aš čia lankiausi su savo tėvais ir su vaikais, grįžę iš tremties pastatėme kryželius. Skauda širdyje. Jeigu skulptūrą būtų kur nors išvežę ar atidavę į muziejų, tada dar būtų galima diskutuoti, tačiau čia pasielgta tiesiog barbariškai”, - susijaudinęs kalba E. Manovas. 

Žmonės sudaužytos skulptūros gabalus nunešė į Kryžių kalno vienuolyną, o patys leidosi į piligriminį žygį, kurio metu buvo aptariama ir tai, kas įvyko Kryžių kalne. 

Žmonės kalbėjo, kad tiems žmonėms, kurie taip vandališkai pasielgė, reikėtų ateityje uždrausti įžengti į Kryžių kalną. „Jie neturi moralinės teisės dalyvauti Kryžių kalno gyvenime”, - piligrimų žygio dalyvių nuomonę persakė E. Manovas.

 

Tikintieji žygio metu nusprendė, kad Alvydo Veberio pastatytai granito plokštei ant Kryžių kalno – ne vieta. „Žmonės mano, kad reikia priversti tuos, kurie tą lentą pastatė, kad ją nusigriautų ir patys išvežtų. Jie neturi teisės šventoje vietoje palikti savo bjaurių paminklų. Mes rinksim parašus ir to reikalausim”, - tai, ką žmonės nusprendė žygio metu, perpasakojo E. Manovas. 

Pašnekovo nuomone, kuo greičiau būtina kelti klausimą dėl Kryžių kalno apsaugos, nes pastarųjų dienų įvykiai rodo, jog dabar kas tik nori gali ardyti šventą ir pasaulyje unikalią vietą. 

Piligrimų žygio dalyviai iš vandens po gabalą traukė sudaužytos skulptūros gabalus. 

Eduardo MANOVO nuotr.