Mykolas DEIKUS

Išlaukusi, kol praeis rinkimai, miesto valdžia nutraukė aukcioną, dėl kurio jau dabar patirs pusantro milijono litų nuostolių. Argumentai, kodėl atsisakoma įplaukų į miesto biudžetą, primena prastai išvirtus makaronus tautai. Ir jei ne prokurorų principingumas, į privačias rankas būtų patekusi dar ir strateginės reikšmės turinti miesto gatvė.

 

Pusantro šimto milijonų litų skolų kupros slegiama Savivaldybės administracija ne tik savanoriškai atsisakė pusantro milijono litų grynų pajamų, bet ir nusprendė ignoruoti Šiaulių miesto tarybos sprendimą.

 

Savivaldybės administracijos Viešo aukciono komisija nutraukė „Šiaulių turgaus“ akcijų privatizavimo aukcioną. Pasiūlymas už metalinius kioskus valdančios bendrovės „Šiaulių turgus“ akcijas sumokėti pusantro milijono litų atmestas. 

 

Tačiau pasiūlymas atmestas ne dėl to, kad per mažai pasiūlė. Pasirodo, vienintelis aukciono dalyvis už Savivaldybės turtą norėjo permokėti. Bent jau tokia išvada išplaukia iš Aukciono komisijos išvedžiojimų.

 

Prieš kelerius metus rengiant kitos Savivaldybės turgavietės - „Pabalių turgaus“ - privatizavimo aukcioną susidarė įspūdis, kad buvo sąmoningai daroma, jog aukcionai neįvyktų. Po kiekvieno neįvykusio aukciono parduodamo turto vertė mažinama.

Netiesiogiai bandantys atpiginti „Šiaulių turgaus“ akcijas prisipažino ir Savivaldybės atstovai. Aukciono komisijos narės Sandros Vaikėnienės parengtame rašte bandoma išvedžioti, esą akcijų kaina nustatyta 2007-aisiais ir per tuos metus rinkos kaina pasikeitė. Kitaip tariant, dėl krizės kaina sumažėjo. Ir tai tapo pretekstu nutraukti aukcioną ir grąžinti pasiūlymą.

 

Tačiau kodėl dėl nesurenkamo biudžeto nemokamų atostogų žmones variusi miesto valdžia  susirūpino, kad įplaukos būtų dar mažesnės?

Ko nepasako komisija

 

Jeigu Savivaldybės administracija nerimauja, kad aukciono dalyvis nenuskurstų paskutinius marškinius už turgaus kioskus atiduodamas, tą daro visai be reikalo. Jei pasirodys per brangu, atsisakyti pasirašyti sutartį pirkėjas gali ir po aukciono. Taigi Savivaldybės argumentai – net nekvepia sveiku protu.

Tačiau paskaitykime, kas rašoma Aukciono komisijos rašte: „...tikėtina, kad privatizavimo objekto pardavimo kaina būtų visiškai kita, todėl būtų sąžininga laikytis įstatymo reikalavimų, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų“. Kadangi joks įstatymas nereikalauja Savivaldybės turto pardavinėti pigiau nei jis vertas, apie kieno „teisėtus lūkesčius“ kalba valdininkai, jeigu paraišką privatizuoti pateikė tik viena bendrovė? O gal bendrovės, kuri nespėjo pateikti pasiūlymo aukcionui? 

 

Bendrovė, kuri itin suinteresuota, kaip pakryps „Šiaulių turgaus“ privatizavimas, yra. Tai – bendrovė „Imondesima“, kuriai „Senasis dvaras“ buvo perdavęs teisę į turgaus aikštę juosiančią gatvę. 

 

 

Kad Savivaldybėje sėdi žmonės, nuoširdžiai dirbantys bendrovei „Imondesima“, paaiškėjo šių metų vasario pabaigoje. Ši bendrovė, dosniai prieš rinkimus parėmusi Šiaulių mero Genadijaus Mikšio vadovaujamus liberalcentristus, itin domisi ir turgaus privatizavimu.

 

„Šiaulių turgaus“ aukcione dalyvavusiai bendrovei Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus pateikta konfidenciali informacija anksčiau nei adresatui pateko į „Imondesimos“ advokato – buvusio Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Petro Rimanto Brazio rankas. Šio žmogaus įtaka tikriausiai būtų sunku suabejoti, o Savivaldybės administracijos direktoriaus paaiškinimai – prieštaringi. 

 

 

„Šiaulių naujienos“ jau ne kartą susidūrė su Savivaldybės „siena“, kai įvairiausiais būdais bandoma atsisakyti pateikti oficialią susirašinėjimo medžiagą. Tačiau jau minėtos S. Vaikėnienės (sutapimas?) rašte porinama, girdi Savivaldybė neturi teisės atsisakyti suteikti informaciją ar leisti susipažinti su oficialiais dokumentais. Negali atsisakyti tos informacijos suteikti ir „Imondesimai“. Čia tai bent atvirumo potvynis!

 

Tačiau kalbėdamas telefonu Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius patvirtino, kad „Imondesimos“ prašymo suteikti informaciją nebuvo. Tad kaip galima patenkinti prašymą, kurio „nebuvo“? Ir iš kur kažkokios miesto bendrovės žmonės žino, kam ir kokie atsakymai rengiami, jeigu informacijos nenutekina pati Savivaldybė. 

 

Iš V. Damulevičiaus samprotavimų telefonu buvo galima susidaryti įspūdį, kad informaciją galėjo nutekinti ir žmonės, kurie prieina prie Savivaldybės dokumentų valdymo sistemos. Nustatyti, kas vogė informaciją iš sistemos – nesunku. Bet gal nenorima, nes tyrimo rezultatų geriau neviešinti? 

 

 

Bendrovės „Imondesima“ pavadinimas skamba Šiaulių apygardos prokuratūros surinktoje byloje, kuri jau perduota į teismą. Kaip jau buvo skelbta, minėtoji bendrovė iš „Senojo dvaro“ įsigijo Centrinę miesto turgavietę juosiančią gatvę. Ši gatvė turi ir tam tikros strateginės reikšmės – uždarius ją aikštėje įsikūrusios parduotuvės netektų privažiavimo. Prieš kelerius metus apriboti eismą jau bandyta.

 

Bylą narplioję prokurorai priėjo išvados, kad visos sutartys, pagal kurias gatvė pateko į privačias rankas, naikintinos. Todėl nusprendė ginti viešąjį interesą ir siekti restitucijos. Tai yra, – grąžinti gatvę Savivaldybei.

 

Beje, Savivaldybei jau seniau siūlyta gatvę įsiteisinti savo vardu, tačiau miesto valdžios atstovai purtėsi. Ar dar belieka klausimų, dėl kieno naudos?

 

 

Susidaro įspūdis, kad pastarąjį dešimtmetį visos miesto valdžios tarnavo vienai bendrovei - „Senajam dvarui“. O ypač nusipelnė kandidatu į miesto merus įvardijamas socialdemokratas Justinas Sartauskas. Būtent tuo metu, kai jis vadovavo Savivaldybės administracijai, ir užvirė centrinės turgavietės košė. Praktiškai už „ačiū“ „Senasis dvaras“ perėmė visos centrinės turgavietės aikštės kontrolę – Savivaldybei liko tik keli metaliniai kioskai, dėl kurių ir buvo skelbiamas minėtas aukcionas.

 

J. Sartausko parašas įteisino ir dalies bulvaro užstatymą Vilniaus ir Varpo gatvių kampe. Vėliau paaiškėjo, kad J. Sartausko pasirašytas „Senajam dvarui“ palankus dokumentas iš esmės pakeitė politikų priimtą sprendimą.  

 

Savivaldybės užkulisiuose svarstoma, kad J. Sartauskui tapus meru baigsis ir „Imondesimos“ rūpesčiai. Juoba, kad būsimojoje koalicijoje – ir šios bendrovės paremta G. Mikšio partija.