Kartais taip tingisi maistą gaminti namie, todėl ilgai negalvoję keliaujame į viešojo maitinimo įstaigas. Gaila, tačiau ne visada iš jų sugrįžtame sveiki. Neretai žmonės skundžiasi, kad jiems buvo patiektas neskanus ir prastai pagamintas maistas. Aišku, ne tik skonis verčia suabejoti maitinimo įstaigų darbuotojų sąžiningumu. Baisiausia, kai po sočių pietų tenka pragulėti lovoje apsinuodijus.Neretai nemalonumų sukelia ir prekybos centre įsigytas produktas, kurio galiojimo laikas seniai pasibaigęs. Arba sausainiuose įsikūręs kažkoks padarėlis. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Nekokybiškų prekių netrūksta
Turbūt ne veltui kasmet, antrąjį lapkričio ketvirtadienį, visame pasaulyje minima Pasaulinė kokybės diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į kokybės svarbą bet kurioje veiklos sferoje. Šį kartą nusprendėme pasidomėti, kodėl parduotuvėse vis dar galima įsigyti nekokybiškų maisto produktų ir kaip apginti savo, kaip vartotojų, teises.
„Pietavau kebabus gaminančioje kavinėje. Deja, sočiais pietumis džiaugiausi neilgai. Vakare pasijutau itin blogai. Visą naktį pykino, pakilo temperatūra. Kitą dieną nuskubėjau pas gydytoją. Ji diagnozavo žarnyno uždegimą, galimai sukeltą apsinuodijus maistu“, – liūdnai pasibaigusią istoriją „Šiaulių naujienoms“ pasakoja Edita.
Moters teigimu, įtarimas, kad dėl blogos savijautos kalti kebabai, kilo dėl to, jog tą dieną nepusryčiavo, o kebabai buvo vienintelis valgytas maistas. Dėl savo įtarimų Edita niekur nesikreipė, tačiau nori perspėti kitus, kad taip gali nutikti ir jiems.
Taip pat neretai tenka išklausyti istorijų, kai gyventojai skundžiasi, nusipirkę netinkamą vartoti produktą. Pavyzdžiui, vietoj šviežio pieno įsigyja sugižusio.
Neretai prekybos centruose patikrinimo metu randama ir kitų maisto produktų (mėsos, konditerijos gaminių, mėsos pusgaminių, konservuotų daržovių, alaus, alkoholinių kokteilių, gazuoto sidro ir kt.) su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Prekiaujama produktais, kurių tinkamumo vartoti terminai buvo pasibaigę daugiau kaip prieš mėnesį. Be to, randama ir neženklintų mėsos produktų.

Skundų skaičius išlieka panašus
Šiaulių VMVT viršininko pavaduotojos-valstybinės maisto produktų inspektorės Audronės Mikalauskienės teigimu, negalima sakyti, kad apskritai maisto kokybė prastėja. Per pastaruosius penkerius metus užregistruojamų skundų skaičius išlieka labai panašus – nuo 90 iki 110. Vis dėlto įvairių pažeidimų vis tiek užfiksuojama.
2014 m. dėl prekybos užregistruoti 64 skundai iš jų pasitvirtino 36 (56 proc.), o šiemet dėl prekybos įmonių užregistruoti 69 skundai, iš jų pasitvirtino 34 (50 proc.).
Dėl kebabinių veiklos per metus užregistruojama nuo 1 iki 3 skundų, dažniausia nusiskundimo priežastis – apsinuodijimas.
„Rizika apsinuodyti maistu yra ten, kur neužtikrinama patalpų, įrangos ir inventoriaus higiena, pažeidžiamos maisto produktų laikymo sąlygos, nesilaikoma technologinio proceso reikalavimų, neužtikrinamas pakankamas terminis apdorojimas, nesilaikoma asmens higienos“, – perspėja A. Mikalauskienė.

Daugiausiai pažeidimų – kebabinėse
Specialistės teigimu, kebabinėse užfiksuojama daugiau pažeidimų nei kitose viešojo maitinimo įmonėse. Dažniausiai tai būna bendri higienos pažeidimai: netvarkingos, nešvarios maisto tvarkymo patalpos, susidėvėjusi, sulūžusi įranga, neužtikrinamas higieniškas gamybinio inventoriaus laikymas, neužtikrinamas vienkartinės taros laikymas apsaugant nuo taršos, kartu laikoma tuščia tara, kartono pakuotės, nusidėvėję patalpų paviršiai. Neužtikrinama efektyvi ventiliacija, neužtikrinama kenkėjų kontrolė, patalpose skraido musės ir pan.
Užfiksuojama ir maisto produktų laikymo sąlygų pažeidimų. Nevykdoma temperatūrinių režimų kontrolė, neregistruojami įrašai, neužtikrinamas kepamų kebabų atsekamumas, neužtikrinamas tinkamas pusgaminių laikymas apsaugant nuo užterštumo. Neužtikrinamas tinkamas maisto produktų laikymas – laikoma po plautuve prie nuotekų vamzdyno, pusgaminiai šaldytuve laikomi neuždengti, maisto produktai be ženklinimo, su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais.
Nustačius pažeidimų skiriamos baudos, uždraudžiama gaminti, tačiau vartotojai ir patys turėtų būti atidesni, atsargiau rinktis vietas, kur užkąsti.
Kebabinėse nustatoma daug pažeidimų, nes šiose viešojo maitinimo įmonėse itin dažnai keičiasi darbuotojai, jų gana žema maisto gamybos kvalifikacija, jiems stinga higienos žinių. Todėl prieš ką nors perkant patartina atkreipti dėmesį į kebabinėse naudojamą inventorių, švarą ir tvarką jose.

Ragina skaityti etiketes
Prekybos centruose dažniausiai užfiksuojami bendri higienos ir maisto produktų ženklinimo pažeidimai. Todėl, nenorint apsigauti, labai svarbu žinoti, kaip teisingai išsirinkti saugų ir kokybišką produktą. A. Mikalauskienė pateikia keletą taisyklių.
Rinkdamiesi maisto produktus, atkreipkime dėmesį, ar produktas yra įprastos spalvos, formos, konsistencijos, ar laikomas tinkamomis sąlygomis, ar nepasibaigęs tinkamumo vartoti terminas. Kraunat maisto produktus į pirkinių krepšelį, žalią mėsą, paukštieną, žuvį būtina atskirti/izoliuoti nuo kitų maisto produktų, kurie bus vartojami be papildomo terminio (šiluminio) apdorojimo.
Tokiu būdu apsaugosime šiuos produktus nuo kryžminio užteršimo, nes žalios mėsos sultys gali užlašėti ant kitų, jau paruoštų vartoti, maisto produktų.
Reikia skaityti etiketes. Ženklinimo etiketėje vartotojas gali rasti visą jį dominančią informaciją, t. y. maisto produktų sudėtines dalis, pvz., yra jame maisto priedų ar ne. Taip pat kilmę, gamintoją, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminą, alergenus, informaciją apie maistingumą, ekologiškumą ir kt.

Skatina ginti savo teises
Šiaulių VMVT viršininko pavaduotojos teigimu, pagrindinė klaida, kurią nukentėję vairuotojai daro – apie tai niekam nepraneša.
„Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės maisto prekė, kol nesibaigė prekės tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės prekę, grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti grąžinti už ją sumokėtus pinigus“, – pabrėžia A. Mikalauskienė.
Kilus nesutarimui tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl maisto prekės kokybės, pardavėjas, gavęs pirkėjo raštišką prašymą, privalo ne vėliau kaip per 3 dienas raštu kreiptis į VMVT, o tyrimo rezultatus, kai tik juos raštu pateikia VMVT, pranešti vartotojui. Išlaidos, susijusios su maisto prekių kokybės tyrimais, apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Jeigu pardavėjas nevykdo teisėtų pirkėjo reikalavimų, pirkėjas gali kreiptis į VMVT, o gavęs iš jos raštu pateiktas išvadas apie tai pranešti pardavėjui. Be to, kiekvienas vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Prekybos centruose dažniausiai užfiksuojami bendri higienos ir maisto produktų ženklinimo pažeidimai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.