Reikia Šiauliams viešojo logistikos centro ar nereikia? Sprendžiant iš ankstesnės ir dabartinės Šiaulių miesto valdžios veiksmų galima sakyti, kad nelabai. Pasirodo, Šiaulių miesto valdžia apie ketinimus Šiauliuose statyti logistikos centrą pamiršo ir prisiminė tik tada, kai jau praktiškai nieko nebegalima pakeisti. Vis dėlto miesto valdžia vis dar tikisi stebuklo, kuriam įvykus Šiauliai teisėtai susigrąžintų pramoninio miesto vardą. Tačiau akivaizdu, kad kol kas viskas paskendę popierizme, todėl pozityvių rezultatų vargu ar verta tikėtis. Išsamiau apie laukiamą stebuklą kalbėta Šiaulių miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
Projektą palaidojo seniai
Šiaulių miesto savivaldybė gavo dokumentą, kuriame Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA) kaltina miesto valdžią neveiksmingumu.
„Reikia apgailestauti, kad projekto vystymas sustabdytas. Dar blogiau, kai nereaguojama į Susisiekimo ministerijos raginimus toliau vystyti projektą. Neatsakoma į ministerijos paklausimus. Stebint tokį vangų savivaldybės darbą galima teikti, kad projektas sąmoningai ir nusikalstamai stabdomas, taip paminant Šiaurės Lietuvos, ne tik Šiaulių miesto ekonominius vystymosi interesus“, – rašoma ŠPA prezidento pasirašytame dokumente.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas tokius kaltinimus kategoriškai neigia. Anot jo, veiksmai yra daromi, bet nesklandumų vis dar kyla dėl neteisingai parengto techninio projekto. Be to, iki šiol buvo stengiamasi pirmiausia gelbėti Šiaulių oro uostą, laisvąją ekonominę zoną ir tik po to spręsti klausimą dėl logistikos centro.
„Praėjusi koalicija trejus metus praleido vėjais, tai dabar tikitės, kad mes tą darbą padarysime per pusę metų?“ – retoriškai klausė A. Visockas. Vis dėlto jis neslepia, kad dėl šio projekto mindo Vyriausybės ir ministerijų slenksčius tikėdamasis sulaukti atsakymo, ar dar yra vilties Šiauliams turėti Logistikos centrą.
Tikisi projektą atgaivinti
Kad techninis projektas dar prieš trejus metus kvepėjo neskaidrumu, pritarė ir spaudos konferencijoje dalyvavęs praėjusios kadencijos Tarybos narys ir Kontrolės komiteto pirmininkas Vytautas Juškus.
„Viena iš firmų konkurso sąlygas buvo gavusi anksčiau negu visi kiti. Kilus įtarimams buvo suformuota darbo grupė, kad išnagrinėtų galimybių studijų parengimą ir pateiktų išvadas“, – sakė V. Juškus.
Tačiau akivaizdu, kad į tai praėjusi kadencija nesureagavo ir viską tik vilkino.
Vis dėlto jis nepraranda vilties, kad projektą dar pavyks išgelbėti ir Šiauliuose logistikos centras atsiras.
„Matau centrinių Lietuvos institucijų nenorą padėti Šiauliams. Jei tokią valią ir norą pareikš Vyriausybės ir ministerijos, tuomet, manau, Savivaldybė sugebės įgyvendinti šį projektą. Tai visai Lietuvai svarbus ekonominis projektas, bet pripažinti jo svarbą yra per maža. Reikia, kad valstybė skirtų atitinkamą sumą lėšų, o neformaliosios institucijos ir verslo organizacijos prisidėtų prie pajėgų siekiant tą finansavimą gauti“, – pabrėžė V. Juškus.
Neturi pakankamai lėšų
Šiaulių savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ieva Džiaugienė informavo, kad jeigu projektas būtų įgyvendintas tokia apimtimi, kokia yra suprojektuotas šiandien, valstybė tam turėtų skirti 26 mln. eurų, o Savivaldybė – 16 mln. eurų.
„Peržiūrime techninį projektą ir matome, kad Savivaldybė negalėtų skirti tiek lėšų. Bandome numatyti darbus, kurių įgyvendinimui užtektų 12 milijonų eurų“, – kalbėjo I. Džiaugienė.
Anot jos, vietoj numatytų keturių geležinkelio vėžių planuojama palikti dvi. Vėliau jeigu ministerija pritartų Savivaldybės veiksmams, būtų rengiamas viešojo pirkimo konkursas geležinkelio atšakai ir vyktų Šiaulių viešojo logistikos centro techninio projekto koregavimas.
Neskyrė pakankamai dėmesio
Meras vis dar tiki projekto sėkme ir tikina, kad rezultatai būtų akivaizdesni, jei valstybė skirtų pakankamai dėmesio.
Jo teigimu, Šiauliuose logistikos centras atsirastų, jeigu jis būtų statomas iš anksto susitarus, kad vėliau jo, kaip operatoriaus, veiklą perimtų Lietuvos geležinkeliai ir būtent jie toliau vykdytų krovinių pervežimo verslą.
„Pagal finansavimo sąlygas finansiškai atsakingas pareiškėjas. Šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė. Nesėkmės atveju nuostolius turės dengti visi Šiaulių miesto žmonės. Kaip reikia konkuruoti krovinių pervežimo versle su Lietuvos geležinkeliais, kai tu esi finansiškai atsakingas tame projekte?“ – probleminį klausimą svarstė A. Visockas.
Be to, jam pasirodė nesąžininga, kad Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune įsteigiant logistikos centrus visą atsakomybę prisiimdavo Lietuvos geležinkeliai ir miestų savivaldybėms prie to finansiškai prisidėti nereikėjo, o Šiauliams reikia.
Nepraranda vilties
Kaip ten bebūtų, vis tiek išlieka atviras klausimas, kodėl Miesto savivaldybė iki šiol šį klausimą ignoravo.
Meras atsako, kad pirminė klaida buvo padaryta tada, kai iš anksto nepatikrinus buvo priimta bet kokia galimybių studija. Žodžiu, dėl pirminių klaidų dabartinei miesto valdžiai vis iškyla sunkumų bandant ką nors pakeisti.
„Dabar mums reikėtų padaryti kitą galimybių studiją ir pakoreguoti techninį projektą, kuriame būtų įvardyta, kad Šiauliai sutinka finansiškai prisidėti su sąlyga, kad vėliau visą darbą perims Lietuvos geležinkeliai”, – pabrėžė A. Visockas.
Paklausus, ar yra vilties, kad iki 2016 m. trečiojo ketvirčio pabaigos bus sutarta dėl Šiaulių viešojo logistikos centro perspektyvos, meras atsakė, kad formaliai tikimybė lygi penkiems procentams.
„Kadangi Susisiekimo ministerija mūsų paklausė, ką mes ruošiamės daryti ir kaip planuojame viską įgyvendinti, tai galime laikyti kaip tam tikru užsikabinimu. Galbūt tai ženklas, kad bus rasta būdų, jog geležinkelio vežė atsiras Šiauliuose. Tačiau žiūrint formaliai kol kas tokia galimybė išlieka menka“, – reziumavo miesto meras.
Spaudos konferencijoje kalbėta apie Šiaulių viešojo logistikos centro perspektyvas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Reklama: https://www.ferrybookings.lt/lt/patarimai/keltai-i-suomija
