Lietuvos piliečiai neretai skundžiasi, kad yra diskriminuojami dėl amžiaus, lyties, tautybės, seksualinės orientacijos. Taip pat daugeliui didelį susirūpinimą kelia teisės į privatų gyvenimą ir žmogaus orumą pažeidimai. Tad labai svarbu, kad Lietuvos gyventojai žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų teisių.

Jorūnė DAUNORIENĖ

Apie teisių gynėjus daugiausiai žino jaunuoliai
Vis dėlto ne kiekviena nemaloni situacija yra žmogaus teisių pažeidimas. Tam, kad išaiškėtų, ar pažeidimas tikrai buvo padarytas, asmenys dažniausiai kreipiasi į teismus. Būtent teismai yra svarbiausia ir pagrindinė institucija, privalanti apginti žmogaus teises. Tačiau bylinėjimasis ne visada yra tik vienintelis kelias. Siekiantys išvengti teismų gali kreiptis į kitas žmogaus teises ginančias neteismines nepriklausomas institucijas.
Šiais metais Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu vykdyta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad net 54 proc. Lietuvos gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių, kai 2012 metais žinančių, kur ieškoti pagalbos, buvo vos 27,9 proc.
Apklausos duomenimis, net 42 proc. Lietuvos gyventojų, dėl pažeistų žmogaus teisių, kreiptųsi į Seimo kontrolierius, kai 2013 metais tokių buvo 34,5 proc.
Kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių, geriausiai žino jauni, labiau išsilavinę žmonės, gaunantys didesnes pajamas ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose.
2014 metų lapkritį vykdyta apklausa atskleidė, kad apie žmogaus teisių gynėjus geriausiai žino didžiųjų mietų gyventojai, blogiausiai – kaimo gyventojai. 2013 metais daugiausia žinančiųjų apie Seimo kontrolierių atliekamą žmogaus teisių gynimo funkciją buvo tarp Kauno ir Marijampolės, mažiausiai – tarp Vilniaus apskrities gyventojų. Daugiausia nežinančiųjų apie Seimo kontrolierių darbą buvo Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.

Šiauliečiai labiau pasitiki teismais
Tuo tarpu šiauliečių nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė. Pasirodo, kai kurie miestiečiai vis dar nežino, kokias funkcijas seimo kontrolieriai atlieka ir ką jie veikia. Paklausti, į kokias institucijas dėl žmogaus teisių pažeidimo kreiptųsi, atsakė, jog į teismą arba pirminės teisinės pagalbos tarnybą.
„Iškilus teisiniams klausimams, visada pirmiausiai kreipiuosi į pirminę teisinę konsultaciją teikiančius asmenis. Jie man tiksliai paaiškina, kada ir ką turėčiau daryti toliau. Man su Seimo kontrolieriais susidurti neteko. Jeigu reikėtų rinktis tarp neteisminių nepriklausomų institucijų ir teismo, rinkčiausi pastarąjį variantą“, - sako šiaulietis Jonas.
Šiaulietės Daivos nuomone, šiais laikais jokiomis neteisminėmis institucijomis pasitikėti neverta. „Žinau, kad Seimo kontrolierių institucijos egzistuoja, tačiau jei man tektų susidurti su žmogaus teisių pažeidimu, pirmiausiai kreipčiausi į teismą. Vargu ar kontrolieriams rūpi paprasto žmogaus interesai“, - sakė Daiva.
„Šiandien kaip tik važiuodama autobusu išgirdau, kad žmonės raginami dažniau kreiptis į Seimo kontrolierius. Bet kadangi mes tokių reikalų niekada neturėjome, tai mums tai neaktualu. Esame seni žmonės, pensininkai, vargu ar imsim čia dabar savo teises ginti. Jeigu kada nors ir kiltų klausimų šia tema, pirmiausiai kreipčiausi į advokatą“, - svarsto Angelė.
Tuo tarpu Tomo nuomonė kardinaliai priešinga. Jis džiaugiasi Seimo kontrolierių sėkmingai išnagrinėta byla bei ragina aplinkinius dažniau naudotis jų paslaugomis.
„Keliu kepurę prieš Seimo kontrolierius. Būtent jų dėka buvo išspręsta teisme ilgai vilkinta byla. Jie padėjo įrodyti faktą, jog sąmoningai nenorėta tirti mano bylos“, - apie įgytą patirtį pasakoja Tomas.