„Transparency International“ (TI) korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2010 metų tyrime Lietuvai skirti 5 balai ir 46 vieta 178 šalių lentelėje. TI KSI yra vienas iš garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms sekasi kontroliuoti korupciją, įvertinant esamą padėtį konkrečiu skaičiumi dešimties balų skalėje nuo nulio iki 10, kai 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 10 - labai skaidrią valstybę.

2009 metais Lietuvos KSI buvo 4,9, 2008-aisiais - 4,6, o 2007 metais - 4,8 balo. 2010 metais KSI tyrime pirmauja Danija (9,3), Naujoji Zelandija (9,3) ir Singapūras (9,3), o paskutiniai sąraše yra Afganistanas (1,4), Mianmaras (1,4), Somalis (1,1). Estijos KSI yra 6,5, Lenkijos - 5,3, Latvijos - 4,3, Baltarusijos - 2,5, o Rusijos - 2,1 balo.

- Ar ši Tarptautinė antikorupcijos diena – Lietuvai šventė, nes korupcijos suvokimo indeksas (KSI) jau 5 balai, artėjame prie Vakarų Europos valstybių? Ar dar vienas priminimas, kad kovos su korupcija pas mus neveiksmingos? - klausiame „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovės Neringos Mickevičiūtės.

- Tiesa, kad KSI padidėjo nuo praėjusių metų 0,1 balo, tačiau 10 balų skalėje tokie pokyčiai nėra labai reikšmingi. Vis dar esame vieni iš ES autsaiderių, o tarptautiniai ekspertai (pvz., Global Integrity) vertina, kad, nepaisant to, jog mūsų teisinė bazė antikorupcijos srityje gan stipri ir gerėja, jos įgyvendinimas yra didelė problema. Mūsų naujausias tyrimas dėl antikorupcinių programų ir priemonių įgyvendinimo parodė, kad valstybės ir savivaldybės institucijose trūksta realių pajėgumų ir lėšų kovoti su korupcija.

- Apskritai kiek šis indeksas atspindi realią situaciją Lietuvoje? Kas pateikia informaciją – atrinkta grupė Lietuvos gyventojų, mokslininkai – praktikai ar teoretikai?

- KSI sudaromas pagal tarptautinių ir nacionalinių ekspertų vertinimus, tad vertinimas, paprastai tariant, pateikiami tiek „iš vidaus“, tiek „iš išorės“.

- Ir kodėl šis indeksas vadinamas „korupcijos suvokimo“? Ar čia „suvokti“ reiškia „suprasti, nutuokti“, kad kažkuris reiškinys yra korupcinis? Jei taip, vadinasi, kalbama apie psichologinius dalykus? 

- Korupcijos kaip reiškinio kitaip nelabai ir įmanoma pamatuoti, tik kaip per žmonių supratimą, suvokimą arba per patirtį (toks yra mūsų Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimas).

- Jūs sakote, kad Lietuvoje „trūksta kryptingo ir kompleksiško dėmesio antikorupciniam švietimui ir korupcijos prevencijai, kurie vieninteliai gali užtikrinti ilgalaikes permainas antikorupcijos srityje“. Ar „Transparency International“ yra užfiksavusi, kad kuri nors valstybė švietimu ir prevencinėmis priemonėmis būtų pasiekusi ženklių ir, sakykim, gana greitų rezultatų? Ar pokyčiai yra laipsniški, kaip ir Lietuvos?

- Greitų rezultatų, ypač švietimo srityje, pasiekti nelabai įmanoma. Kai kalbame apie ugdymą ir naujo supratimo diegimą, kalbame apie ilgalaikį įsipareigojimą. Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kur antikorupciniam švietimui skiriamas nemažas dėmesys, tai vykdoma tiek vyriausybės, tiek nevyriausybinių organizacijų pastangomis. Įdomių iniciatyvų galima rasti Pietų Korėjoje, Bangladeše, Peru, mūsų kaimyninėje Latvijoje, TILS pernai surengė pirmą regioninę antikorupcinę vasaros mokyklą, panaši regioninė mokykla vykdoma Vengrijoje. Taigi pastangų yra, bet tokių iniciatyvų turėtų būti daug daugiau, kad pasiektume matomą rezultatą ir užaugintume korupcijai nepakančius asmenis.